Žmogaus gyvenimo ritmas visą laiką buvo priklausomas nuo šviesos, todėl ji daro įtaką mūsų nuotaikai, sveikatai ir net pasąmonei. Ilgus tūkstantmečius bandėme perprasti visas jos teikiamas galimybes, tačiau iki galo to padaryti vis dar nepavyksta net ir iki šių dienų.
Kaip šviesa mus veikia
Elementariausiai šviesą galime panaudoti orientacijai, kai prireikia surasti kelią ar spręsti, kuria kryptimi eiti, kaip judėti ir kuriuo taku geriau nesekti. Tačiau mokslininkai teigia, kad nuo šviesos esame priklausomi kur kas labiau – tiek sąmoningai, tiek ir pasąmoningai. Nuo apšvietos intensyvumo, ryškio ir kokybės priklauso mūsų organizmo aktyvumas ir nuotaikų kaita. Šie poveikiai gali sustiprėti arba susilpnėti priklausomai nuo skirtingo paros laiko, taip pat metų sezono.
Taip yra todėl, kad didžiąją gyvenimo Žemėje dalį mes, žmonės, buvome įpratę gyventi su Saule, kaip pagrindiniu šviesos šaltiniu. Nors šviestuvai puikiai kompensuoja natūralios šviesos trūkumą tamsiuoju laikotarpiu, bet saulė yra atsakinga už mūsų hormonų ir medžiagų apykaitą, o ši įtaka pasireiškia per kiekvieną saulėtekį, saulėlydį, vidurdienio zenitą, ar visišką pasislėpimą už dangaus horizonto. Tai paaiškina, kodėl žmogui tokia svarbi yra šviesos kokybė gyvenamoje aplinkoje ir kodėl tai gali nulemti net mūsų elgesio pakitimus.
Visi turime įgimtą instinktą reaguoti į šviesą ir intuityviai jaučiame koks jos dažnis palankiausias veiklai, o koks – atsipalaidavimui. Tam tikra šviesa gali sukelti liūdesį ar net depresiją arba priešingai – laimę ir džiaugsmą. Taip yra dėl to, kad žmonės pagal šviesą pasąmoningai nustato paros laiką, kuris ir atskleidžia: jau metas nurimti bei eiti miegoti, ar dar galima užsiimti kažkokia veikla. Ilgėjančios dienos mums sufleruoja apie vasaros sezoną, kurio metu būname aktyvesni bei dažniau linksminamės, o ilgėjančios naktys ragina daugiau ilsėtis ir labiau susikaupti.
Šviesos panaudojimo galimybės
Šiuo metu yra atliekama nemažai eksperimentų, kuriais bandoma išsiaiškinti specifinių šviesos bangų (spalvų) įtaką žmogaus gerovei ir kaip šviesos trūkumas neigiamai veikia organizmo fiziologiją. Gyvenant šiuolaikiniame elektrinių šviesos šaltinių kupiname pasaulyje, tokios tyrimų kryptys tampa vis aktualesnėmis.
Tai žinodami dizaineriai gali padidinti arba sumažinti apšvietimą tam tikrose namų interjero vietose. Šviestuvai panaudojami, kad sukurtų atitinkamą ir jaukią atmosferą. Verta žinoti, kad spalvotos šviesos gali būti naudojamos, kaip užuominos, kada reikia sustoti, o kada veikti. Mirksinčios šviesos gali patraukti dėmesį arba perspėti žmones. Todėl, siekdami maksimaliai išnaudoti šias galingas poveikio priemones, dizaineriai turėtų gerai apsvarstyti konkrečias šviesos šaltinių formas bei apgalvoti tam tikrus apšvietimo modelius.
Parengė „UAB Elmo Technologijos“ pagal www.lightingever.com medžiagą.
