„Švyturio“ Compass“ alus gimė iš aistros aludarystei ir glaudaus Klaipėdos aludarių bendradarbiavimo su didžiausia Švedijos viskio distilerija „Mackmyra“. Uostamiesčio aludarių išvirtą stautą subrandinusios statinės atplaukė tiesiai iš švediško viskio distilerijos rūsių. Jų ąžuolas sugėrė ilgos, Amerikos baltųjų ąžuolų giraitėje prasidėjusios kelionės ir dviejų skirtingų statinėse brandintų viskių – amerikietiško Tenesio ir švediško „Mackmyra“ – skonius ir istorijas.
„Pokyčiai įvyko, kai alus įsiskverbė į statinės ąžuolą ir iš jo perėmė medžio, viskio, dūmo aromatus. Jie puikiai susišaukė su stauto skonių visuma, kurioje dominuoja deginto salyklo kartumas, šokoladinio salyklo atskleistas šiltas skonis ir aromatas, fone truputį džiovintos slyvos ir egzotinių vaisių aromatų. Labai turtingas skonis ir paties alaus tekstūra tarsi limpa prie taurės“, – „Compass“ skonių ir aromatų įvairovę pristato Dž. Armonienė.
Ilgiausiai „Švyturio“ istorijoje brandintas alus
„Compass“ alaus kelionė prasidėjo kur kas anksčiau nei į statines buvo supilstytas „Švyturio“ aludarių išvirtas ir subrandintas stautas. Šią kelionę „Švyturio“ aludariai pradėjo prieš trejus metus, kai pirmieji Lietuvoje išbandė kitokį alaus gaminimo būdą – alaus brandinimą viskio statinėse. Škotišką viskį „Bunnahabhain“ brandinusiose statinėse po trijų mėnesių gimė pirmasis šalyje statinių alus „20 statinių“.
„Compass“ alus – kelionės tęsinys, kuris, pasak „Švyturio“ vyriausiosios aludarės, buvo lydimas naujų iššūkių.
„Koks bus rezultatas po metų laiko iššovus statines, nežinojome, bet tikėjome, kad padarysime puikiausią stautą. Alų nuolat stebėjome ir kas mėnesį jį degustavome, ragaudami, kaip, bėgant laikui, statinių ąžuolas keičia jo skonį. „Švyturio“ istorijoje dar nebuvo taip ilgai brandinto alaus“, – alaus brandinimą prisimena Dž. Armonienė.
Alus su trupučiu Švedijos skonio
Didžiausias iššūkis, su kuriuo susidūrė „Švyturys“, kurdamas „Compass“ alų, buvo rasti tinkamas ir kokybiškas statines. Tokias rasti ne visada pavyksta, teko įsigyti ir statinių, į kurias vėliau alaus net nepylė. Kelius tęsti įdomesnio ir kitokio alaus kūrimą uostamiesčio aludariams atvėrė bendradarbiavimas su pirmąją ir didžiausia Švedijos viskio distilerija „Macmyra“.
Iš „Mackmyros“ viskio distilerijos atplaukusios statinės savo gyvavimo istoriją pradėjo prieš dešimtmetį Tenesio valstijoje JAV, kai stori baltojo ąžuolo šulai susijungė, kad subrandintų Tenesio viskį. Iš amerikietiško viskio statinės sugėrė vanilės, riešutų, imbiero ir medaus natas. Tuomet jos per Atlantą atplaukė į nedidelį Švedijos miestelį Mackmyra, kuriame savo svajonę įkūnijo būrelis švedų draugų.
Švedų svajonė sukurti tikrą švedišką viskį Skandinavijai dovanojo pirmąją viskio distileriją „Mackmyra“. Distilerija skaičiuoja vos antrą savo gyvavimo dešimtmetį, tačiau tapo kelrodžiu dabar vienai po kitos šioje Skandinavijos šalyje atsirandančiai viskio distilerijai. Pasak viskio eksperto Gintauto Dindos, „Mackmyra“ įkvėpė gyvybę visai skandinavijos viskio kultūrai.
„Mackmyra“ yra labai skandinaviška viskio distilerija, kuri be galo didžiuojasi savo švediška kilme. Jie išsiskiria savo drąsiais eksperimentais tiek su pačiomis statinėmis, tiek su viskio brandinimu, skoniais ir aromatais. Sakyčiau, tas naujų potyrių ieškojimas ir eksperimentavimas „Švyturį“ labai artimai sieja su „Mackmyra“. Tiek vieni, tiek kiti praturtina savo gėrimų kultūrą įdomiomis gėrimų rūšimis ir charakteriais“, – sako G. Dinda.
Viskio ekspertas pabrėžia, kad švediškas viskis išsiskiria savo unikalia gamyba bei lengvumu, elegancija ir vaisių natomis.
„Kitaip nei likusio pasaulio viskininkai, švedai salyklą rūko ne durpių dūmuose, o kadagio šakelėmis. Jie vieninteliai pasaulyje, prieš brandindami viskį, statinėse palaiko charakteringą švedišką gėrimą, pavyzdžiui, vyšnių, bruknių ar trešnių vyną, arba užpila kavos pupeles viskiu, taip statinės šulus prisotindami kavos aromato“, – švediško viskio gamybos ypatumus vardija ekspertas.
Viskis – alaus širdis
Kodėl aludariai alaus brandinimui renkasi viskio statines? Viskio ekspertas G. Dinda sako, kad šiuos du gėrimus sieja kur kas daugiau nei grūdai, iš kurių jie abu gaminami.
„Skonių, aromatų ir stilių įvairovė – dar vienas aludarius ir viskininkus siejantis bruožas. Tiek vieni, tiek kiti linkę eksperimentuoti, kurti netikėtus ir įdomius skonius. Pažiūrėkite, kiek daug yra ir alaus, ir viskio rūšių ir porūšių. Natūralu, kad alaus ir viskio sąjunga per statinių ąžuolą sukuria puikią dermę“, – sako G. Dinda.
Viskio skonį ir kokybę didžiąja dalimi formuoja statinės mediena ir kokybė. Tinkamiausia – Amerikietiško baltojo ąžuolo mediena, kurioje gausu vanilino ir laktozės, darančių savitą įtaką brandinamo viskio, vėliau – kitų gėrimų skoniui ir aromatui.
„Švyturys“ „Imperial Stout“ alų brandino aštuoniasdešimtyje baltojo ąžuolo viskio statinių. Po 12 mėnesių buvo iššautos 40 statinių, dar tiek pat statinių su alumi pradėjo skaičiuoti antrus metus. Alaus brandinimas viskio statinėse „Švyturiui“ tampa tradicija ir būdas parodyti, koks įdomus gali būti alus ir kad jis niekuo nenusileidžia kitiems gėrimams. Neretai net gali atsiskleisti dar didesne skonių ir aromatų įvairove. Tad kelionė tęsiasi.
