Inovacijų agentūros „GreenTech Hub“ vadovės Teresės Škutaitės teigimu, tai – itin reikšmingas žingsnis, skatinantis greitesnį PET plastikinių pakuočių pramonės perėjimą prie žiedinės ekonomikos.
„Pagal 2019 m. ES Vienkartinio plastiko mažinimo direktyvos reikalavimus, plastikinių pakuočių gamintojai į savo gamybos procesą iki 2025 m. turi įtraukti 25 proc. perdirbto plastiko į PET butelius, o iki 2030-ųjų – 30 proc. į visų rūšių gėrimų butelius. Šie kriterijai ne tik patvirtina griežtą reikalavimą didinti perdirbto plastiko koncentraciją PET ruošiniuose, bet ir metodų bei įrankių poreikį, galintį pagerinti ir garantuoti aukštos kokybės kontrolę ir tikslią analizę gamybos procese“, – dalijasi ekspertė.
Išsprendė opią problemą
Įmonės vadovas Mindaugas Steponavičius teigia, jog idėja įgyvendinti šį projektą kilo atsižvelgus į problemas, su kuriomis susiduria gamintojai, norėdami antrąkart po vartojimo panaudoti perdirbtas medžiagas.
„Tai, kad dabartinė ekonomika pamažu virsta žaliąja ekonomika, skatinama beatliekinė gamyba – sveikintinas žingsnis. Vis dėlto šie europiniai reikalavimai ir antrinių žaliavų panaudojimas plastiko pramonėje kelia nemažai iššūkių patiems gamintojams, ypatingai – kuomet kalbame apie aukštą produktų kokybės užtikrinimą. Didinant rPET koncentraciją gaminiuose atsiranda įvairūs defektai, tarp kurių – juodos dėmelės, miglotumas, pageltimas“, – dalijasi M.Steponavičius.
Jo teigimu, sukurta pakuočių ruošinių tikrinimo sistema vadinamus „brokus“ leidžia aptikti dar ankstyvoje gamybos stadijoje, taip išvengiant didžiulių nuostolių bei klientų nepasitenkinimo dėl nekokybiškos produkcijos. Dar vienas šios technologijos privalumas yra tas, jog nuo šiol kokybės kontrolė gali būti atliekama automatizuotu būdu, dirbtinio intelekto pagalba.
„Optimizavus ir patobulinus PET ruošinių gamybos kontrolę, gamintojai žmogiškuosius išteklius gali perkelti į didesnio dėmesio reikalaujančius gamybinius procesus, taip kuriant dar didesnę pridėtinę vertę“, – sako spektroskopinių analizatorių kūrime besispecializuojančios įmonės vadovas.
Lietuvių sukurta technologija – išskirtinė
„Sprana“ daugiau nei 600 tūkst. vertės projektą įgyvendino kartu su partneriais iš Lietuvos ir Norvegijos – vykdyti mokslinius tyrimus ir plėtros etapus padėjo PET ruošinių gamintojas „Putokšnis“, projekto komercinė idėja buvo įgyvendinta kartu su Norvegijos konsultavimo ir projektų vykdymo įmone „International Development Norway“.
„Putokšnis“ buvo mūsų gamybinis partneris, kuriam šią technologiją ir kūrėme – viską testavome ant jų linijų. Galiu drąsiai pasakyti, kad be „Putokšnio“ indėlio nebūtume nuveikę tiek, kiek pavyko šio projekto metu – greičiausiai, būtume sukūrę laboratorinį prietaisą, kuris neaišku, ar pasitvirtintų rinkoje. Tuo metu norvegų partneriai mums parodė rinką ir jos poreikius – to pasekoje ši technologija netapo vieno fabriko projektu ir buvo sėkmingai komercializuota“, – dalijasi M.Steponavičius.
Jo teigimu, neseniai įgyvendintas projektas jau pasiteisino – sukurtas sistemos prototipas sėkmingai diegiamas į „Putokšnio“ sistemas, vykdomi aktyvūs pardavimai į užsienio šalis. Panašias technologijas, galinčias aptikti PET ruošiniuose esančius defektus, iki šiol yra sukūrusios tik kelios įmonės pasaulyje – tačiau pagringiniai žaidėjai šioje rinkoje yra Vokietijos ir Šveicarijos įmonės.
Lietuvių sukurta technologija išskirtinė tuo, kadangi PET ruošinių kokybės tikrinimas vyksta nepertraukiamoje srautinėje (angl. on-line) produkcijos analizėje, naudojant kompiuterinę vaizdo atpažinimo technologiją ir dirbtinį intelektą, nedarant gamybinės linijos modifikavimo darbų.
Inovacijų agentūros administruojama programa „Norway Grants“ skatina Žaliosios pramonės inovacijas, suteikdama finansavimo galimybes šioje srityje veikiančioms Lietuvos įmonėms bei supažindindama su žaliąsias technologijas vystančiomis Norvegijos įmonėmis. Daugiau apie programą.
