Smurtas artimoje aplinkoje – viena iš šių sričių, į kurios apibrėžimą patenka ne tik fizinės jėgos naudojimas aukos atžvilgiu, todėl ekspertams reikalingos ne tik psichologinės, bet ir teisinės kompetencijos. Pasak Mykolo Romerio universiteto (MRU) lektorės, psichologės dr. Lauros Ustinavičiūtės, smurtas artimoje aplinkoje yra itin opi visuomenės problema, nes yra susijusi su artimiausiais žmonėmis.
Artima aplinka, tai asmens artimiausių žmonių ratas, šeima, žmonės, su kuriais gyvename. Todėl paprastai tikimės jų palaikymo ir supratimo, o ne prievartos. Be to, smurtavimas artimoje aplinkoje turi labai liūdnas ir besitęsiančias pasekmes. Mokslinių tyrimų rezultatai rodo, kad vaikai patyrę ar stebėję smurtą šeimoje ne tik jaučiasi nesaugūs, patiria didelį stresą, traumatizuojama jų psichika, tačiau ir vėliau neretai taiko tokius pat elgesio modelius savo tikslų pasiekimui.
Įstatymas, saugantis asmenis nuo smurto artimoje aplinkoje, Lietuvoje įsigaliojo palyginus neseniai – tik 2011 m. Nieko keisto, kad tuo metu tokio pobūdžio smurtinių nusikaltimų oficiali statistika šalyje ženkliai išaugo. Nors Lietuvos smurtinio pobūdžio padarytų nusikaltimų oficialūs rodikliai rodo mažėjimo tendenciją, tačiau Lietuva vis dar išlieka tarp tų Europos Sąjungos šalių, kuriose sunkių nusikaltimų skaičius yra pakankamai aukštas. Vis dėlto, oficiali statistika dažnai neatspindi realaus nusikalstamų veikų skaičiaus. Apie dalį tokio pobūdžio nusikaltimų taip ir lieka nepranešta.
Ne vien fizinis smurtas
„Kalbant tiek apie smurtą artimoje aplinkoje, tiek apie seksualinio pobūdžio smurtą, dalis nusikaltimų yra nefiksuojama, nes tai yra labai jautri aplinka – pavyzdžiui, jei smurtautojas yra vyras ir tėvas, su kuriuo siejama ateitis. Tai kelia dilemą, neretai pasvarstoma kaip tai atsilieps ne tik moteriai, jos statusui, bet ir vaikų ateičiai. Be to, dalis tokio nusikalstamumo yra ne tik fizinis, seksualinis, o psichologinis bei ekonominis smurtas. Tačiau pastarasis yra ne mažiau traumatizuojantis“, – teigia psichologė dr. Laura Ustinavičiūtė.
Specialistai susiduria su rimtais iššūkiais, norėdami teisiškai įrodyti psichologinio arba ekonominio smurto pasekmes psichinei ir fizinei aukos sveikatai bei emocinei būklei. Pasak psichologės, tokio smurto daromas poveikis ir žala ne tokie akivaizdūs. Pavyzdžui, finansinį smurtą patirianti auka tampa priklausoma nuo smurtautojo, neturi pasirinkimo ir sprendimų laisvės. Nukentėjęs asmuo gali pasijausti bejėgiu ką nors pakeisti. Daliai mūsų visuomenės narių dar sunku suvokti, kad nuolatinis žeminimas, įžeidinėjimas, grasinimas taip pat gali turėti rimtas pasekmes. Asmuo, prieš kurį smurtaujama, gali pradėti jaustis beverčiu, vengti bendrauti, izoliuotis nuo visuomenės.
„Į psichologinio smurto kategoriją patenka ir bauginimas, asmens teisių ignoravimas. Pavyzdžiui, nuolatinis moters kontroliavimas, persekiojimas, visuomenėje kartais vis dar yra interpretuojamas kaip meilės išraiška, tačiau realybėje tai yra asmens persekiojimas. Psichologinis smurtas gali sukelti ir fizinius negalavimus. Todėl tokio smurto pasekmės didelės ir labai įvairios – iš esmės, yra pažeidžiama žmogaus psichologinė gerovė. Tai palieka labai gilius pėdsakus, ypač vaikystėje, nes padarinius žmogus gali jausti visą likusį gyvenimą“, – sako pašnekovė.
Elgesys formuojasi vaikystėje
Įvairūs tyrimai rodo, kad asmuo, augęs šeimoje, kurioje stebėjo arba patyrė smurtą, yra labiau linkęs vėlesniame gyvenime pats taikyti tokio pobūdžio elgesį siekiant savo tikslų.
„Vaikas, kuris savo aplinkoje nuolat mato smurtaujančius asmenis gali tokį elgesį suvokti kaip normą. Dėl to jis gali būti tam mažiau jautrus aukai arba laikyti tokį elgesį tinkama priemone savo tikslų siekimui. Smurtinio elgesio pasekmės yra labai įvairios ir tai gali būti ne tik susiję su smurto patyrimu – net ir jo stebėjimas gali turėti labai neigiamas pasekmes asmens raidai ir vystymuisi“, – teigia MRU lektorė.
Pasak psichologės, šeimoje patiriamas smurtas yra įvairialypė problema, o jos nespręsdami, mes tęsiame smurto ciklą.
„Augdamas tam tikroje socialinėje aplinkoje ir stebėdamas kitų elgesį vaikas mokosi ir žiūri kokią naudą tam tikras elgesys asmeniui suteikia. Tad matydamas, jog smurtaujantis asmuo gauna kažką jam naudingo, vaikas irgi gali išmokti tokių elgesio metodų ir juos taikyti. Stebėdami kitus vaikai išmoksta tam tikru būdu reaguoti į aplinką. Be to, jeigu vaikas nuolat jaučia grėsmę, prieš jį nuolat psichologiškai smurtaujama, vėliau jis gali priešiškiau reaguoti net į draugiškus pastebėjimus. Kalbant apie žmogaus gebėjimą prisitaikyti prie įvairių socialinių aplinkybių, tai yra dažnai siejama su tuo ko buvo išmokta tam tikroje aplinkoje. Dažniausiai taikomi tie elgesio modeliai, kuriuos mes esame stebėję, ar išbandėme patys.“, – aiškina L.Ustinavičiūtė.
Dažnai nesupranta, kad smurtauja
Tokio pobūdžio problemų sprendimas – teisės psichologų kompetencija. Jų darbo sritis yra labai plati, pradedant nuo švietimo ir baigiant jau esamomis problemomis, taikant tam tikras intervencijas ir kuriant programas, kurios padėtų jas spręsti. Kalbant apie smurtą artimoje aplinkoje, viena iš dažnų problemų, su kuriomis susiduria teisės psichologijos specialistai, yra tėvų švietimo poreikis.
„Bendraujant su tėvais, kurie taiko fizinį ir psichologinį smurtą savo vaikams ir kalbant su jais apie vaikų auklėjimą, pasitaiko atvejų, kad jie patys nesuvokia, jog smurtauja prieš savo vaikus. Ypač dažnas atvejis, kad nuolat kritikuodami vaiką tėvas arba motina net nenumano, kaip tai gali paveikti jo psichinę būseną. Be to, netekę savo elgesio su vaikais priemonių, kurios kažkada buvo laikomos “norma”, tėvai nebežino, kaip toliau auklėti savo vaikus. “, – pasakoja psichologė.
Kita plati kriminalinės psichologijos sritis yra susijusi su rizikos vertinimu – ar pasireikš tam tikras elgesys ateityje ir dėl kokių priežasčių jis kyla. Teisės psichologai stengiasi išsiaiškinti, kokių sunkumų pažeidėjas patiria ir vertina kokios priemonės bus efektyvios siekiant, kad toks elgesys nepasikartotų.
„Smurto artimoje aplinkoje problema apima ne tik smurto aukas, bet ir smurtautojus. Norėdami, kad nebesitęstų smurto ratas turime padėti smurtaujantiems asmenims keisti savo elgesį. Nustatyta, kad prognozuojant smurtą artimoje aplinkoje yra ypač svarbu atkreipti dėmesį į teisės pažeidėjo ankstesnę kriminalinę istoriją, alkoholio vartojimą, pykčio valdymo sunkumus. Šie asmenys dažniau patiria tarpasmeninius konfliktus, nes turi ribotus tarpasmeninių konfliktų sprendimo gebėjimus. Priežastys dažnai būna susijusios ir su ankstesne šeima – kokį elgesį jis yra patyręs, ką yra matęs. Todėl labai svarbu smurto artimoje aplinkoje problemą spręsti visapusiškai. Tačiau pirmas ir pagrindinis žingsnis yra netolerancijos smurtui formavimas.“, – kalba MRU lektorė, dr. Laura Ustinavičiūtė.
