„Šiuo metu bendradarbiaujame su beveik 1 tūkst. Lietuvos gamintojų, ūkininkų, perdirbėjų ir importuotojų. Tai, kad kas antra prekybos tinkle „Maxima“ nupirkta prekė yra lietuviška, patvirtina, jog vietos gamintojus lietuviai vertina ir noriai renkasi jų produkciją.
„Itin džiugina matyti, kaip nedideli šeimos ūkiai ir smulkūs gamintojai, iki šiol savo užauginto derliaus gėrybes ir pačių pagamintus produktus pardavinėję tik lokaliai, pamažu pereina ir į didžiąją prekybos rinką. Užmegzta partnerystė su Lietuvos gamintojais leidžia abipusiai augti ir stiprėti, o svarbiausia – plačiu lietuviškų prekių asortimentu džiaugiasi pirkėjas“, – sako prekybos tinklo „Maxima“ komercijos vadovė Vilma Drulienė, kuri šiųmetėje Lietuvos gamintojų ir tiekėjų konferencijoje kviečia gamintojus diskutuoti, kaip padidinti lietuviškos produkcijos paklausumą.
Lietuviškai produkcijai ištikimas kas trečias
Šiandien lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ parduotuvėse apie 80 proc. šviežio maisto yra vietos gamintojų ir ūkininkų užauginta produkcija. Lietuviškų produktų gausa „Maximos“ parduotuvėse išsiskiria konditerijos, kulinarijos, duonos gaminių, šviežios mėsos ir paukštienos skyriai – juose daugiau nei 90 proc. siūlomų prekių yra iš Lietuvos. Šie lietuviški produktai yra ir perkamiausi.
Tradicinės virtuvės mylėtojams skirti specializuoti „Linkėjimų iš kaimo“ skyreliai. Juose siūlomi išskirtinai vietinių gamintojų užauginti ir pagal senovines lietuviškas receptūras, dažniausiai – rankomis pagaminti maisto produktai. Tai ne tik lietuviškos daržovės, vaisiai ir uogos, bet ir mėsos gaminiai, įvairūs pieno produktai, kiaušiniai, kepiniai, sultys, medus ir kiti produktai.
Tad kas yra šių prekių pirkėjai ir kodėl jie renkasi būtent lietuvišką produkciją? Lojalių „Maximos“ klientų įpročių tyrimas* atskleidė, kad Lietuvos gamintojų produkciją visada renkasi beveik kas trečias (29 proc.) pirkėjas, o ketvirtadalis apklaustųjų už Lietuvoje pagamintas prekes yra pasiruošę mokėti brangiau.
Tiesa, dalis pirkėjų, kurie dažniausiai perka Lietuvos gamintojų produkciją, pripažįsta, kad akcijos metu rinktųsi ir kitos kilmės šalies produktą, jei jis būtų siūlomas patrauklesne kaina. Tačiau net 38 proc. apklausos dalyvių yra įsitikinę, kad Lietuvos produkcija yra aukštesnės kokybės nei kaimyninių šalių prekės.
Pardavimų statistika rodo, kad kas antra „Maximos“ tinklo parduotuvėse nupirkta prekė yra lietuviška.
*Apsipirkimo įpročių tyrime šių metų rugsėjo 2–6 dienomis dalyvavo 5 040 „Maximos“ pirkėjų, kurie į klausimus atsakė internetu.
Lietuvių ūkiuose robotai nelaksto
Paprašyti nurodyti savybes, kurios lietuviškas prekes išskiria iš kitų, „Maximos“ pirkėjai vardino šviežumą (58 proc.), naudą šalies ekonomikai (56 proc.), natūralumą (40 proc.), geresnį skonį (30 proc.) ir kokybę (27 proc.). Dešimtadalis apklaustųjų teigė, kad lietuviškos prekės išsiskiria geresne kaina.
Žemės ūkio kooperatyvo „Lietuviško ūkio kokybė“ vadovas Mindaugas Maciulevičius teigia, kad kainų skirtumus lemia įvairūs veiksniai, kurie priklauso nuo rinkos specifikos.
„Jei tai yra mėsos gaminys, tai jis yra iš mėsos, be jokių dirbtinių pakaitalų; jei tai yra sūris, vėlgi, jis bus iš pieno, be jokių augalinių riebalų ar panašiai. Iš daržovių augintojų pusės žiūrint, metai metams nelygūs. Tačiau vertinant bendrai, iš mažųjų gamintojų perspektyvos, turime suprasti, kad smulkieji ūkiai nėra visą parą ir ištisą savaitę dirbantys fabrikai, todėl jų gamybos kaštai yra didesni. Juo labiau, kad didelė dalis darbo atliekama rankomis. Galiu garantuoti, kol kas mūsų ūkiuose jokie robotai nelaksto“, – teigia M.Maciulevičius.
Jis taip pat pastebi, kad pigiomis prekėmis garsėjančioje kaimyninėje Lenkijoje vietinė, kaimiška produkcija yra pastebimai brangesnė nei Lietuvoje.
Mokosi ir ūkininkai, ir „Maxima“
Kooperatyvas bendradarbiauja su įvairiais natūralaus ir šviežio maisto tiekėjais. Apie 50 iš jų nuolat tiekia daugiau kaip 120 kaimiškų, natūralių, sveikų maisto produktų „Maximose“ įsikūrusiems „Linkėjimų iš kaimo“ skyriams.
M.Maciulevičiaus teigimu, šis bendradarbiavimas turi abipusę naudą: ūkininkams tai – papildomas kanalas tiekti savo prekes ir auginti klientų ratą, tuo metu prekybos tinklas savo pirkėjams gali pasiūlyti šviežių ir net unikalių maisto produktų, kurių nėra kitose parduotuvėse. Smulkieji gamintojai taip pat išmoko daug svarbių pamokų.
„Jie patobulėjo tiek įpakavimo, reprezentacijos, tiek asortimento prasme, kuris nuolat atnaujinamas ir plečiamas, atsiranda vis daugiau ir įdomesnių pozicijų. Be abejo, yra įvairių logistikos, tiekimo, planavimo iššūkių. Pavyzdžiui, žalias pienas galioja vos kelias dienas, iš jo pagamintas sūris taip pat yra trumpo galiojimo produktas. Taigi tiek mums, tiek pačiai „Maximai“ buvo iššūkių, kuriuos išmokome drauge įveikti“, – teigia M.Maciulevičius.
Ar siūlyti prekes „Maximai“, sprendžia patys gamintojai – kooperatyvas atlieka tarpininko vaidmenį, padeda sudaryti sutartis, spręsti logistikos, administracinius klausimus. Tiesa, kitąsyk ir paties kooperatyvo atstovai, pastebėję įdomesnių, inovatyvių produktų, pasiūlo juos tiekti „Maximai“. Taip nuolat plečiamas ir atnaujinamas „Linkėjimų iš kaimo“ asortimentas.
Daugiau sėkmingų lietuviško verslo istorijų ir vertingų profesionalų įžvalgų – gruodžio 4 d. įvyksiančioje „Lietuvos gamintojų ir tiekėjų konferencijoje 2019“, „Litexpo“ parodų rūmuose Vilniuje. Registruokitės portale www.lietuviskasverslas.lt ir gyvai stebėkite konferencijos transliaciją 15min.lt.
