Anot jo, planas Laisvės alėja rekonstruoti net 12 metų tapo paminklu Andriaus Kupčinsko valdymo epochai. Kaunas turėtų imti pavyzdį iš kitų miestų – jie ne tik pasistatė arenas savo miestuose, tačiau sugebėjo rekonstruoti pagrindines gatves, renovuoti pastatus ir sutvarkyti žaliąsias erdves, tad mero pasiteisinimai, kad miestas neturi pinigų dėl „Žalgirio“ arenos statybų yra nieko verti.
V. Matijošaičio neramina ir tai, kaip meras vykdo savo numylėtąjį Kongresų rūmų projektą – Viešųjų pirkimų tarnybai teko užkirsti kelią nesąžiningam projektinių pasiūlymų ir techninio projekto pirkimui. Ir vėl peršasi išvada, tai eilinis tuščias mero pažadas prieš artėjančius rinkimus. Nieko nenustebintų, jei Kongresų rūmus ištiktų studijų centro Nemuno saloje likimas – akademinei bendruomenei pažadėtas prieš 2011 m. rinkimus jis taip ir liko žodžiais.
„Vieningo Kauno“ tarybos pirmininką taip pat stebina, kaip sprendžiamas viešojo transporto stoginių klausimas. Nors organizacija ir perspėjo merą dėl galimų problemų, jam tai buvo nė motais. Šiuo metu stoginių įrengimo koncesijų konkursas apskųstas, o kol savivaldybė bylinėsis teismuose, kauniečiai bus pasmerkti šlapti ir šalti stotelėse neturėdami pastogės virš galvos.
V. Matijošaitį liūdina, kad Kaunas, kadaise buvęs klestinčiu, šaliai ypač reikšmingu regiono centru, per paskutinį dešimtmetį nusirito iki „auksinių tualetų“, duobių ir sraigės greičiu besikeičiančio miesto. Valdantiesiems nesvarbu nei kasdienės miestiečių problemos, nei strateginė Kauno plėtra, svarbiausia - simuliuoti darbą.
