„Esamą valstybės mobiliojo ir radijo ryšio tinklų infrastruktūrą būtina centralizuoti ir modernizuoti. Tačiau tam nereikia nei VKRT reikmėms rezervuoti radijo dažnių iš 5G juostų, nei 43 mln. eurų kainuosiančio 800 naujų bazinių stočių tinklo visoje šalies teritorijoje.
Lietuvoje jau šiandien veikia mobiliojo ryšio operatorių tinklai, dengiantys net 99 proc. šalies teritorijos, todėl sunku rasti argumentų, kodėl reikalinga dar vieno tinklo statyba“, – sako Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis.
A.Romanovskio teigimu, dar kadenciją baigusios Vyriausybės suplanuotas kritinio ryšio tinklas kainuotų milijonus eurų, kuriuos galima panaudoti kitoms valstybės reikmėms. Numatyta VKRT kaina – 43 mln. eurų nėra galutinė, nes vien per dešimtmetį investicijos į šį projektą viršytų 100 mln. eurų.
„Įdomiausia tai, kad Vidaus reikalų ministerija, kaip VKRT valdytoja, poreikio siūlomam tinklo modeliui nemato. Dėl to sunku paaiškinti, kodėl VKRT architektai taip stumia ankstesnės vyriausybės suplanuotą ypatingai brangų tinklą ir visai nekalba apie pigesnes ir efektyvesnes alternatyvas“, – stebisi A.Romanovskis.
Didžiausios Lietuvos verslo asociacijos ir telekomunikacijų bendrovės teigia, kad yra efektyvesnių ir pigesnių būdų kurti valstybei svarbų kritinio ryšio tinklą. Abejones dėl siūlomo modelio naudingumo bei savo siūlymus verslas raštuose institucijoms šiandien pateiktame rašte, kuriuo prašo VKRT koncepciją iš esmės persvarstyti jau naujajai Vyriausybei.
„Siūlome VKRT steigti komercinio operatoriaus tinklo resursų nuomos pagrindu ar rinktis mišraus tinklo modelį, kai tinklo branduolys būtų realizuojamas nuosavoje valstybės platformoje. Tą platformą galima lengvai integruoti su vienu ar net keliais vienu metu iš esamų mobiliojo ryšio operatorių komercinių 4G/LTE (vėliau ir 5G) radijo prieigos tinklų. Pasirinkus tokį VKRT steigimo modelį tarnybos šiuo tinklu galėtų pilnai naudotis jau dabar, ne nuo 2025 m“, – atkreipia dėmesį „Infobalt“ vadovas.
Pasirinkus tokį VKRT steigimo modelį tarnybos šiuo tinklu galėtų pilnai naudotis jau dabar, ne nuo 2025 m.
Jis priduria, kad jei valstybė vis dėlto įgyvendintų numatytą senąjį ir neefektyvų VKRT steigimo projektą, Lietuvos telekomunikacijų operatoriai negalėtų įsigyti dalies dažnių, reikalingų 5G ryšio plėtrai. Dėl to pasekmes pajustų ne tik visi Lietuvos mobiliojo interneto naudotojai, bet ir pati valstybė, negausianti PVM pajamų už komerciniu būdu teikiamas paslaugas bei pinigų už dažnių pardavimą. Paskutiniame vykusiame LR Ryšių reguliavimo tarnybos aukcione dėl dažnių 2G/3G/4G plėtrai operatoriai bendrai už juos sumokėjo virš 30 mln. EUR.
Į Vyriausybę, Susisiekimo, Vidaus reikalų, Finansų ir Krašto apsaugos ministerijas kreipėsi Asociacija INFOBALT, asociacija „Investors' Forum“, Lietuvos verslo konfederacija, bendrovės „Bitė Lietuva“, „Tele2” ir „Telia”.
