Stiprybė – vienybėje
Didžiausi priklausymo klasteriui privalumai – galimybė tarpusavyje vykdyti žinių mainus, vieningą eksporto strategiją ir rinkodarą, lengviau bendradarbiauti su mokslo institucijomis, taip pat centralizuotai pirkti žaliavas. Kokia nauda paslaugų ir produktų pirkėjams iš užsienio? Galimybė viską gauti „iš vienų rankų“.
Daugelyje Vakarų Europos šalių klasterių kūrimosi tradicija siekia kelis dešimtmečius ar net šimtą metų, tuo tarpu Lietuvoje tai palyginti naujas dalykas. Skaičiuojama, kad pirmieji klasteriai mūsų šalyje ėmė rastis kiek daugiau nei prieš dešimtmetį, o didžiausią bumą pasiekė 2011-aisiais, kai pradėtos skelbti Europos Sąjungos struktūrinių fondų priemonės, skatinančios jų kūrimąsi.
Šiandien Lietuvoje veikia apie 50 klasterių, subūrusių įvairiausių pramonės šakų įmones – nuo gaminančių medicinos ir maisto produktus iki užsiimančių automobilių detalių kūrimu ar turizmu. Didžiausias jų – Vilniaus Užupio kūrybinis klasteris, jungiantis apie 24 įmones.
Tiesa, pasaulyje šis skaičius nieko nenustebintų. Vien Europoje galima rasti savotiškų klasterių milžinų – pavyzdžiui, Italijoje veikiantį kėdžių klasterį sudaro maždaug 12 tūkst. įmonių. Jame pagaminama 70 proc. visų Italijos kėdžių. Tai yra didžiausias pasaulyje kėdžių eksportuotojas.
Nuo kino iki automobilių dalių
Eksportas – viena svarbiausių klasterio užduočių, o ir tikimybė įmonėms „prasimušti“ kur kas didesnė, kai veikiama išvien. Vienas tokių pavyzdžių – „Artbox“ – klasteris, jungiantis audiovizualinę produkciją gaminančias ir su tuo susijusias paslaugas teikiančias įmones.
Sutelktos žinios ir galimybės davė išties puikių rezultatų. Vieną jų šiemet gruodžio 12 d. internetinėje televizijos platformoje „Netflix“ galėjo pamatyti tūkstančiai žiūrovų – tai daugiausiai Lietuvoje kurtas filmas „Tokijo teismas“, pasakojantis apie karo nusikaltimus.
„Prie filmo dirbo 5–6 klasterio nariai, 95 proc. jo filmuota Lietuvoje, klasterio patalpose atkurtas filmo viešbučio interjeras, dekoracijos“, – sako prodiuseris Kęstutis Drazdauskas ir priduria, kad „Artbox“ nariai taip pat yra prisidėję prie legendinio filmo „Tadas Blinda. Pradžia“ kūrimo ir prie kitąmet kino teatruose pasirodysiančio vaidybinio filmo „Tarp pilkų debesų“, pastatyto pagal to paties pavadinimo Rūtos Šepetys bestselerį.
Artimiausi klasterio planai – lietuvišką kino produkciją ir paslaugas kuo plačiau pristatyti Belgijos, Didžiosios Britanijos, Vokietijos, Amerikos ir net Kazachstano kino rinkai. O pasiūlyti išties yra ką – nuo aktorių atrankų ir filmavimo aikštelių paieškų iki dekoracijų statymo ir specialiųjų efektų paslaugų.
Kad išplaukti į platesnius vandenis kur kas lengviau suvienijus jėgas sutinka ir Lietuvos autodalių gamintojų ir eksportuotojų asociacijos direktorius Andrius Rakickas. „Veikdamos Lietuvoje įmonės konsoliduoja savo pirkimus. Dėl to sumažėja gamybos kaštai bei išauga konkurencingumas“, – sako jis.
Anot jo, asociacijos veikloje dalyvaujančios įmonės 93 proc. savo produkcijos eksportuoja antrinės rinkos klientams, o dalyvavimas bendrai leidžia išeiti į didesnes rinkas, kuriose pavienės įmonės retai pastebimos.
„Norėdami didinti klasterio narių eksportą sieksime jų produkciją pateikti ne kaip individualius produktus, o kaip prekių ir paslaugų paketą, – sako asociacijos vadovas. – Ši koncepcija leis lengviau ir greičiau integruotis į tarptautines rinkas, išlaikyti esamas ir patraukti didžiųjų rinkų žaidėjų dėmesį.“
Slaptas ingredientas
Lietuvos maisto eksportuotojų asociacijos, kurios iniciatyva įkurtas klasteris „SmartFood“, vadovas Giedrius Bagušinskas teigia, kad pirminis klasterio tikslas buvo apjungti žinias ir patirtį. „O ir užsienio partneriams paprasčiau bendradarbiauti su viena organizuota struktūra, o ne pavieniais gamintojais“, – tikina jis.
Šiandien šis maisto sektoriaus klasteris turi 18 narių. Tarp jų – šaldytų maisto produktų, šokolado, grūdų, duonos, paukštienos, pieno produktų, alaus ir kt. gamintojai iš visos Lietuvos. Jo vadovas neslepia ambicingų planų plėstis viso regiono mastu. „Užsieniui reikia vieningo Baltijos šalių klasterio, todėl bendradarbiaujame su latviais, jungsime ir Estiją, kad taptume vienetu“, – priduria jis.
„SmartFood“ veikiančios įmonės sėkmingai išnaudoja vieną svarbų klasterio privalumą – kuriant maisto produktus bendradarbiauja su mokslininkais. Pavyzdžiui, Kauno technologijos universiteto laboratorijose buvo išbandyta naujos alaus rūšies receptūra, o Lietuvos sporto universiteto specialistai padeda ieškoti būdų, kaip pailginti eksportuojamų produktų galiojimo laiką, nepakenkiant jų maistinei vertei.
Šiuo metu klasteris užsienio rinkoms nori pasiūlyti lietuviškų gaminių krepšelį, kurio pagrindiniu ingredientu būtų lietuviški juodieji serbentai. Jis bus skirtas HoReCa'i (hotel, restaurant, cafe, – aut. past.) eksportui, todėl tikimasi, kad šie gaminiai atsidurs ne tik užsienio viešbučių, bet ir kavinių bei restoranų meniu.
Tiek „Artbox“, tiek Lietuvos autodalių gamintojų ir eksportuotojų asociacijos ir „SmartFood“ nariai produkcijos plėtrai į užsienį pasinaudojo Europos Sąjungos priemone „Verslo klasteris LT“. Ji skirta paskatinti labai mažų, mažų ir vidutinių įmonių grupes įsitraukti į tarptautines tinklų grandines, kur jos gali rasti naujas rinkas savo gaminamai produkcijai eksportuoti.
Daugiau apie šią priemonę rasite www.lvpa.lt
