15 diena važiuoja! Metinė prenumerata vos 7,99 Eur+DOVANA
Išbandyti

Vienas odontologas – kelios darbovietės. O kiek sumokėtų mokesčių?

Dauguma gydytojų Lietuvoje neapsiriboja viena darboviete. Jie gali sėkmingai dirbti keliose įstaigose ir taip užsitikrinti solidžias pajamas. Neretai privataus sveikatos priežiūros paslaugų verslo atstovai puikuojasi turtais, kurie neatitinka jų oficialių pajamų. Gydytojai tarsi šaudyklės juda per kelias darbovietes, o dalis uždirbtų lėšų privačiuose kabinetuose ir klinikose sukasi neapskaitytos. Tačiau atrodo, kad tai nėra didelis VMI rūpestis ir susidaro įspūdis, kad VMI numoja ranka ir nereaguoja į organizacijų raginimus esmingai pasidomėti odontologijos paslaugų sfera. Tuo tarpu odontologų veiklą prižiūrintys ir specialistams licencijas išduodantys Lietuvos odontologų rūmai apskritai nekelia skaidrios veiklos reikalavimų. Tad kas galėtų pasakyti, kokio dydžio yra šešėlinė odontologijos rinkos dalis?
Odontologo kabinete
Odontologo kabinete / 123rf.com

Išplito įtartina praktika

Kaunietis Marius J. pastebi, kad gimtajame mieste kasmet atsidaro naujų odontologijos kabinetų ir tai, vyro nuomone, rodo, kad ši verslo sritis yra perspektyvi. „Įdomiausia tai, kad ir mane, ir mano motiną gydo ta pati odontologė. Tačiau motina eina į valstybinę polikliniką ir ten laukia eilėje tris mėnesius. O aš grįžtu atostogų iš Londono, paskambinu į privatų kabinetą ir jau kitą dieną galiu ateiti dėl chirurginės procedūros ar naujos plombos“, – dėsto emigrantas. Kontrastas tarp laukiančiųjų eilių valstybinėse ir privačiose gydymo įstaigose – sena ir akivaizdi problema. Nors gyventojų Lietuvoje mažėja, tačiau pacientų eilės, ypač pas dantų priežiūros ir gydymo specialistus valstybinėse įstaigose – labai ilgos. Viena iš problemos priežasčių gali būti susiformavusi praktika, kai odontologas valstybinėje įstaigoje dirba tik porą dienų per savaitę, kur renkasi potencialius klientus privačiai praktikai, o paskui likusį laiką skiria tiems pacientams privačiuose kabinetuose. Vienai darbovietei ištikimi medicinos specialistai šiame kontekste atrodo lyg baltos varnos, atsisakančios galimybės susižerti papildomų ir neretai neapmokestinamų pajamų.

Apgauna valstybę ir konkurentus

Sveikatos apsaugos ministerijos ekspertai dar 2013 metais aiškiai įvardijo, jog kai kurie medikai turi net 8 ar 10 skirtingų darboviečių. Pripažinta, kad dėl tokios praktikos gali susidaryti situacija, kai specialistai nuslepia dalį pajamų, taip vengdami mokesčių. Akivaizdu, kad tokios situacijos patenka į šešėlinės ekonomikos teritoriją, o jų veikėjai nepalaiko socialinės apsaugos sistemos, kuri gyventojams užtikrina apsaugą nuo ligos, motinystės atveju ir pan. Valstybę apgaudinėjantys pažeidėjai taip pat nesąžiningai konkuruoja su odontologijos kabinetais ir klinikomis, kurios laikosi įstatymų nustatytos tvarkos.

„Scanpix“ nuotr./Odontologo kabinete
„Scanpix“ nuotr./Odontologo kabinete

Pacientų teises ginančios VšĮ Saugok save atstovas Jonas Verseckas teigia ne kartą girdėjęs gyventojų pasakojimų apie valstybinėse gydymo įstaigose dirbančius specialistus, kurie valdiškoje poliklinikoje pacientui atlieka įvairius tyrimus ir tada nukreipia į privačią įstaigą, kitaip sakant, specialistai valstybės turtą išnaudoja savo verslo poreikiams patenkinti.

„Pilkieji chalatai“

Kiekvienais metais VMI paskelbia nustačiusi kelis šimtus milijonų eurų nesumokėtų mokesčių. Prieš kelis metus vykusi akcija „Baltieji chalatai“ buvo kaip reta rezultatyvi: po VMI darbuotojų vizitų privačių sveikatos priežiūros, veterinarijos ar odontologijos paslaugas teikiančių klinikų ir kabinetų deklaruojamų pajamų dydis vidutiniškai ūgtelėjo iki 70 proc., o atskirais atvejais išaugo net ir 5 kartus.

Pacientų organizacijos mano, kad „Baltų chalatų“ ar panašaus pobūdžio projektą būtų galima daryti kasmet, nes rezultatai rodo, jog VMI akcija buvo efektyvi. „VMI žvilgsnis sveikatos priežiūros paslaugų sektorių puikiai prisidėtų prie skambiai deklaruotų Vyriausybės pastangų mažinti šešėlį Lietuvoje“, – mano Jonas Verseckas.

Nepaisant „Baltų chalatų“ akcijos sėkmės kažkodėl pakartotinai ji nebuvo tęsiama ir odontologijos paslaugų šešėlis galėjo lengviau atsikvėpti. Todėl, pavyzdžiui, per mėnesį vos 450 eurų uždirbantys, bet brangius visureigius vairuojantys, privačių medicinos įstaigų darbuotojai nesuka galvos, kad jų sukaupti turtai gerokai viršija oficialiai gaunamas pajamas.

Per 2017 – 2018 metus Lietuvos mokesčių administratorius (VMI) atliko 67 kontrolės veiksmus (teminius/kompleksinius patikrinimus, mokestinius tyrimus, operatyvius patikrinimus) žmonių sveikatos priežiūros veiklą vykdančių mokesčių mokėtojų atžvilgiu. Sprendimais dėl patikrinimo akto tvirtinimo patvirtinta mokesčių ir su jais susijusių sumų ir po mokestinio tyrimo / operatyvaus patikrinimo mokesčių mokėtojų patikslintų mokesčių deklaracijų bendra suma sudarė 445 tūkst. eurų.

Iš aukščiau minėtų kontrolės veiksmų, 33 kontrolės veiksmai buvo atlikti „Medicininės ir odontologinės praktikos veiklą" ar „Odontologinės praktikos veiklą" (toliau ― medicininės ir / ar odontologinės praktikos veiklą) vykdančių mokesčių mokėtojų atžvilgiu. Sprendimais dėl patikrinimo akto tvirtinimo patvirtinta mokesčių ir su jais susijusių sumų ir po mokestinio tyrimo / operatyvaus patikrinimo mokesčių mokėtojų patikslintų mokesčių deklaracijų bendra suma sudarė 231 tūkst. eurų.

Tuo tarpu VšĮ Saugok save klausimai Valstybinei darbo inspekcijai apie odontologinės priežiūros įstaigų atliktų patikrinimų skaičių ir nustatytų pažeidimų bei jų pobūdžio kol kas liko be atsako.

Pažeidimų rizika niekam nerūpi

Lietuvos odontologų rūmai taip pat sulaukė VšĮ Saugok save klausimų apie odontologijos rinkos skaidrumą. Į klausimą ar odontologijos sektorius Lietuvoje yra pakankamai skaidrus ir jame pakankamai gerai užtikrintos pacientų teisės, tiesaus atsakymo nesulaukta, atsakymai į kitus klausimus nuskambėjo kaip problemų ignoravimas ir atsakomybės vengimas. Nors šiuo metu Odontologų rūmai labai energingai ginčijasi su Sveikatos apsaugos ministerija dėl teisės licenzijuoti odontologus.

Tuo tarpu pagal dabar esamą tvarką net ir dešimtyje ar daugiau darboviečių dirbančiam specialistui nesunku išpildyti pakankamai formalų Odontologų rūmų reikalavimą – su kiekviena įstaiga turėti darbo sutartį ir kiekviename darbe per mėnesį praleisti bent valandą. Kiek iš tikrųjų valandų kiekvienoje iš dešimties darboviečių praleidžia odontologas ir kaip jis apskaito savo darbo laiką, atlygį už paslaugas ir savo pajamas – paties darbuotojo ir darbdavio sąžinės reikalas. Odontologų rūmų atstovai apie su mokesčių apskaita susijusius odontologinės priežiūros įstaigų pažeidimus nekalba ir nesileidžia į diskusiją, kaip neoficialios odontologų ar dantų technikų pajamos nuo oficialaus atlyginimo gali skirtis kelis kartus.

Taip susidaro sąlygos oficialiai priedangai, kuria tampa darbas valstybinėje gydymo įstaigoje. Kaip pagrindinis šešėlinių pajamų šaltinis specialistams tarnauja privatus sektorius, kuriame jie stengiasi sumėtyti pėdas – už paslaugas prašo atsiskaityti grynaisiais pinigais, dalies pajamų neapskaito, pacientams neišduoda mokėjimą patvirtinančių dokumentų. Kodėl tuomet ir valstybės institucijos, ir savikontrolės mechanizmą turintys užtikrinti odontologų rūmai užmerkia akis prieš akivaizdžią problemą? Kiek toks aplaidumas kainuoja valstybei? Kol kas šie klausimai lieka be atsakymų ir tik skatina įvairius įtarimus ir nepasitikėjimą.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
„ID Vilnius“ – Vilniaus miesto technologijų kompetencijų centro link
Reklama
Šviežia ir kokybiška mėsa: kaip „Lidl“ užtikrina jos šviežumą?
Reklama
Kaip efektyviai atsikratyti drėgmės namuose ir neleisti jai sugrįžti?
Reklama
Sodyba – saugus uostas neramiais laikais