Vietos veiklos grupių tinklas (VVG tinklas), vienija 49 kaimo vietovių vietos veiklos grupes (VVG). VVG veikia kiekvienos savivaldybės kaimiškoje teritorijoje. VVG yra svarbiausia LEADER iniciatyvų grandis – skatina vietos bendruomenes, verslą ir valdžią bendradarbiauti, kad kaimo vietovės būtų jaukios gyventi, patrauklios kurti verslus ir svetingos bei stebinančios keliautojus. LEADER programos ir VVG dėka, kaimuose ir miesteliuose sprendžiamos socialinės ir užimtumo problemos, atnaujinama infrastruktūra, diegiamos inovacijos.
LEADER – 30-metis ES. Išbandymai neišbandytų iniciatyvų
LEADER – tai viena iš keturių ES bendrijų iniciatyvų (kitos – INTERREG, URBAN, EQUAL). ES ši iniciatyva startavo 1991 m., Lietuvoje – po 10 metų, 2001-aisiai. Ši programa veikia visose ES šalyse ir įtraukia kaimo gyventojus, organizacijas aktyviai dalyvauti gyvenamosios vietovės, bendruomenės plėtros procesuose per partnerystę. Tai vadinama iniciatyvomis „iš apačios“. O pagrindiniai LEADER partnerystės dalyviai – vietos nevyriausybininkai, valdžia, vietos verslas. Visi jie veikia po VVG skėčiu, čia gimsta vietos strategija, iš kurios lėšų finansuojamos bendruomenių ir smulkaus verslo iniciatyvos. Po šiuo skėčiu stiprėja pilietiškai aktyvus žmogus, stiprėja gyventojų atsakomybė už savo miestą, kaimą, auga bendruomeninės organizacijos, socialiai atsakingos ir vietos gyventojų poreikius įgyvendinančios kitos nevyriausybinės organizacijos.
Per 20 gyvavimo metų Lietuvos VVG išsiugdė optimistinį žvilgsnį į kaimo ateitį. Ir net kai sąlygos strategijų uždaviniams pasiekti nėra palankios arba visuomenė dar jų nesupranta – VVG tinklas su kuratoriais Žemės ūkio ministerijoje ir Nacionalinėje mokėjimo agentūroje vis vien juda į priekį ir, nors lėtai, bet keičia stagnuojantį požiūrį.
Augindamos socialines atsakomybes, per LEADER programą Lietuvos regionuose, VVG vienos pirmųjų suteikė startą socialiniams verslams. Pačios aktyviai dirbo, kad savivaldybėse sąlygos tokiems verslams kurtis būtų patrauklesnės, kad nevyriausybinių organizacijų verslai nesukluptų, susidūrę su rinkos įnoriais ir svyravimais. Ir šiandien VVG tinklas jau gali didžiuotis bendruomeninių verslų pirmaisiais pavyzdžiais – gyventojų dienos centrų, sveikatinimo ir kitomis paslaugomis, pavėžėjimo verslu, įtraukiančiomis turistus iniciatyvomis.
Taigi, LEADER programa jau šiuo finansiniu laikotarpiu įsitraukė į Lietuvos valstybės pažangos plano iki 2030 m. įgyvendinimą. Nes vienas iš šio plano rodiklių yra iki 2030-ųjų perduoti nevyriausybinėms organizacijoms 30 proc. savivaldybių viešųjų paslaugų. VVG, pirmosios pradėję skatinti nevyriausybinių organizacijų socialinį verslą, pirmosios susidūrė su teisės aktų problemomis. Jie kol kas atitinkamai nėra revizuoti, nėra palankūs nevyriausybinėms organizacijoms. Štai pavyzdžiui, valstybės ir savivaldybių turto panaudojimo įstatyme, biudžetinių įstaigų paslaugoms, kurios yra ekonominė veikla, netaikoma konkurencijos teisė, o bendruomeninių organizacijų, jei jos įsikūrusios savivaldybių pastatuose (kaimuose ir miesteliuose dažniausiai taip ir yra), ekonominei veiklai taikoma konkurencinė teisė. Todėl bendruomenės turėtų konkurso būdu iš savivaldybės nuomotis patalpas, nors kuria viešąjį gėrį ir veiklos pelną 100 proc. reinvestuoja. Taip pat ir su PVM finansavimu iš paramos lėšų: jei ekonominių veiklų projektą vykdo biudžetinė organizacija, PVM į paramos lėšas galima įskaičiuoti, jei NVO – ne.
Taigi, apmąstydami naują LEADER finansinį laikotarpį, kuris sutaps su Lietuvos pažangos plano įgyvendinimo pabaiga ir viešųjų paslaugų perdavimo NVO rodiklio pasiekimu, reikia valstybės institucijų platesnio požiūrio į sąlygas, kuriomis nevyriausybinis sektorius turi sustiprėti, kad savivaldybėse galėtų perimti iš biudžetinių organizacijų paslaugų teikimo iniciatyvą.
LEADER ir Pažangus kaimas, pasiūlymai ateičiai
Europos Komisija yra viešai įsipareigojusi palaikyti pažangių kaimų judėjimą. Šis judėjimas turėtų paskatinti kaimų, miestelių gyventojus rengti savo vietovei ilgalaikes strategijas, kurios būtų paremtos mokslo ir technologijų naujovėmis. Tai tiesiogiai su VVG misija persipinanti tema, todėl VVG tinklas parengė ir įgyvendina projektą „Bendra vietos veiklos grupių iniciatyvų platforma pažangiam kaimui kurti“. Projektas finansuojamas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 programos priemonės „Techninė pagalba“ veiklos sritį „Lietuvos kaimo tinklas".
Pirmoji projekto dalis – seminarai „Pažangaus kaimo link“ visose Lietuvos apskrityse jau įgyvendinti. Per juos dalyviai buvo supažindinti su pažangių kaimų judėjimu ir paskatinti savo vietovėse apmąstyti idėjas.
Taip pat VVG tinklas vykdo „LEADER“ ekspertų apskritojo stalo diskusijas, kaupia įžvalgas, vykdo gerųjų vietos projektų pavyzdžių atranką, sklaidą, viešina parodose, mugėse, įvairiose medijose, socialiniuose tinkluose.
Spalio 6-7 dieną vyksianti tarptautinė konferencija „LEADER. Pažangus kaimas. Dabartis. Vizija“ – antroji šio projekto dalis. Per ją bus kuriamos pažangaus kaimo projektų idėjos. Visos konferencijos metu dalyvių pranešimai ir pasisakymai bus sisteminami ir, tikimasi, kad gims konferencijos rezoliucija su pasiūlymais dėl Pažangaus kaimo gairių Lietuvoje nustatymo bei LEADER/VVG ateities.
Apibendrindama 14 metų veikiančio VVG tinklo patirtį tinklo pirmininkė Kristina Švedaitė sakė: „Gaila, kad ne visada geri darbai „skamba garsiai. Kaimų ir miestelių žmonės, atlikdami gražius darbus, ne visada jais pasigiria, išlieka kuklūs. Taigi svarbiausia visas vykdomas veiklas kuo garsiau, plačiau viešinti ir geru pavyzdžiu užkrėsti kitus. Ir tik gerieji pavyzdžiai bei bendradarbiavimas ir bendri tikslai ves kaimiškąjį potencialą PAŽANGAUS KAIMO LINK“.
Svetainėje www.leadertinklas.lt rasite informaciją apie VVG tinklo veiklą bei projektų pavydžius, kurie įgyvendinti Lietuvos kaimuose. Jeigu turite idėją savo kraštui ar klausimų dėl ES paramos galimybių kaime, atminkite, kad visada esate laukiami jūsų teritorijoje veikiančioje VVG.
© Vietos veiklos grupių tinklas. Visos teisės saugomos
