Metinė prenumerata tik 6,99 Eur. Juodai geras pasiūlymas
Išbandyti

Visvaldas Varžinskas: „Kaune turi būti prasminga studijuoti, verta dirbti ir gera gyventi“

Šiandien kalbamės su Kauno technologijos universiteto (KTU) docentu, KTU Pakavimo inovacijų ir tyrimų centro vadovu, Asociacijos „Lietuvos skautija“ tarybos nariu, buvusiu KTU Studentų atstovybės (KTU Studentų sąjungos) nariu, KTU projekto „Žaliasis universitetas“ vadovu, bei visuomeninės organizacijos „Vieningas Kaunas“ nariu – Visvaldu Varžinsku.
Visvaldas Varžinskas
Visvaldas Varžinskas / nuotr. Igno Gaižausko

Visvaldai, norime jūsų, aplinkos inžinerijos ir kraštotvarkos krypties mokslų daktaro, paklausti kaip Jūs vertinate Kauno aplinkosauginį ar ekonominį vystymąsi?

Miestas turintis milžinišką potencialą, unikaliai žalias, esantis prie dviejų didžiausių Lietuvos upių bei išskirtinis savo industrine infrastruktūra - visiškai nesugeba išnaudoti savo unikalių aspektų

- Darni plėtra – tai neišvengiamas vystymosi scenarijus, kuriame mes deriname aplinkosauginį, socialinį ir ekonominį aspektus. Kitaip sakant tai yra gyvenimo kokybė. Kai turime palankią aplinką, komfortišką gyvenimą, esame socialiai aprūpinti ir kai mūsų gyvenimas yra ekonomiškai saugus bei perspektyvus – galime teigti, kad pasiekėme gyvenimo kokybę. Kalbant apie Kauno miesto darnią plėtrą, tai yra sritis, kurioje dar reikia tikrai daug padirbėti. Miestas turintis milžinišką potencialą, unikaliai žalias, esantis prie dviejų didžiausių Lietuvos upių bei išskirtinis savo industrine infrastruktūra - visiškai nesugeba išnaudoti savo unikalių aspektų. Dažniausiai miesto plėtros srityje priimami pavieniai chaotiški sprendimai, kurie būna vykdomi vienoje ar kitoje erdvėje, tačiau bendros vizijos aprėpiančios viso Kauno bendrą strateginio vystymosi planą – nėra. Dėl to mes turime tokią situaciją, kada Kaunas yra labiausiai nykstantis miestas Lietuvoje, gyventojų skaičius rekordiškai mažėja. Dalis gyventojų nesijaučia gyvenantys kokybiškai ir ieško perspektyvesnių, geriau valdomų bei labiau klestinčių miestų.

- Kaip manote, ką reikia daryti, kad situacija gerėtų?

- Aš visada sakiau, sakau ir sakysiu, kad mieste, kuriame aš norėčiau gyventi ir kuriame liktų mano vaikai, turi būti trys dalykai: turi būti prasminga studijuoti, verta dirbti ir gera gyventi. Prasminga studijuoti – geros kokybiškos studijos, Europinio lygio mokslo, žinių ir inovacijų centras, kuris pritrauktų šauniausius gabiausius jaunuolius iš visos šalies bei motyvuotų likti mieste ir po studijų. Verta dirbti – tai yra smulkaus ir vidutinio verslo skatinimas, ekonominė bei industrinė miesto plėtra, unikalaus miesto potencialo - magistralės, geležinkelio bei oro uosto sankirtos išnaudojimas. Gera gyventi – tai yra ta socialinė atmosfera kai miestas rūpinasi gyventojų saugumu, pragyvenimo kaina, aplinka, švietimo įstaigomis, laisvalaikio zonomis.

Kaip reikia budinti miestą? Manau reikia pradėti būtent nuo šių trijų dedamųjų ir paklausti savęs bei kitų „ką mes darome blogai“? Ar mes ruošiamės ateinančiame programavimo periode statyti didžiulius kongresų rūmus ir kitus infrastruktūrinius projektus? O kam mes juos statysime, jeigu žmonių mažėja ir nebus kam užpildyti tas naujas erdves? Ar milijonus kainuosiantis Laisvės alėjos trinkelių pakeitimas paskatins parduotuvių, kavinių ar paslaugų sektoriaus suklestėjimą Kauno „širdyje“? Ar pragyvenimo mieste kaina (paslaugos, šildymas ir t.t.) yra tikrai tokie, kokie gali būti sumaniai valdant miesto ūkį? Kada mes paklausime ko reikia kauniečiui, kad jis norėtų čia gyventi? Anksčiau ar vėliau privalėsime atsakyti į šiuos ir dar daugelį kitų klausimų, jei tikėsimės kad mūsų vaikai ir anūkai nepaliktų gimtojo miesto.

- Jūs esate KTU dėstytojas, kaip šiais laikais sekasi studentams? Jie linkę studijuoti ar labiau studentauti?

- Iš tiesų Kauno technologijos universitete inžinerinėse specialybėse mes sulaukiame vis daugiau motyvuotų jaunų žmonių, kurie supranta, kad studentavimas yra nuostabus laikas, bet linksmai praleidus keturis ar šešis metus nebūtinai puikiai gyvensi perspektyvoje, o sudėtingai pastudijavus ir įgijus vertingų žinių, kurios šiuo metu reikalingos darbo rinkoje – įgyjamos perspektyvios karjeros galimybės. Inžinerinių specialybių paklausos augimas rodo, kad jauni žmonės renkasi ne būtinai lengvus socialinius mokslus ir bando savo laimę sunkesnėse, tačiau perspektyvesnėse studijose. Be abejonės turime didelį nuotėkį perspektyvių studentų į užsienį, tačiau džiugu, kad kuo toliau, tuo daugiau jų grįžta atgal į Lietuvą ir savo gyvenimą kuria gimtinėje.

- Esate tikrai veiklus žmogus, tačiau dar spėjate užsiimti ir visuomenine veikla. Kaip Jums tai pavyksta?

- Kiekvienas darbas ir užsiėmimas kurį darai - turi teikti malonumą. Kai užsiėmimas teikia malonumą, tai neskaičiuoji nei valandų, nei dienų kiek praleidi ir tai yra raktas į sėkmę visose srityse. Gali imituoti veiklą, tačiau savęs niekada neapgausi. Labai svarbu atsakyti sau į klausimą „Kas man svarbu ir kokia mano vizija“ ir atradęs savo nišą pamatai, kad staiga viskas pradeda sektis, atsiranda ir laiko, ir pasieki rezultatus, kurie džiugina bei motyvuoja toliau stengtis ir siekti geresnių rezultatų.

- Jūs Kaune gimėte ir užaugote, kaip keičiasi miestas Jūsų akivaizdoje?

Kaunas juda į priekį tik tiek, kiek yra stumiamas pačių miestiečių, visuomeninių iniciatyvų, tačiau sistemingos ir kryptingos veiklos, kurią koordinuotų miesto vadovai – nėra

- Aš manau, kad bėgant metams miestas kito, tačiau šiuo metu yra „užmigęs“. Kaunas juda į priekį tik tiek, kiek yra stumiamas pačių miestiečių, visuomeninių iniciatyvų, tačiau sistemingos ir kryptingos veiklos, kurią koordinuotų miesto vadovai – nėra. Mes gerokai atsiliekame nuo to, ką galėtume pasiekti ir ką kiti Lietuvos miestai jau yra pasiekę. Pirmiausia turėtų atsirasti savivaldos valia tarnauti viešajam interesui, racionalus ir išmintingas miesto valdymas (siekiant miesto, o ne asmeninio ar „partinio“ klestėjimo), o tik tada, kaip viso bendro proveržio stiprintuvas, turi aktyviai veikti visuomeninės organizacijos su aktyviausiais miestiečiais priešakyje.

- Na ir pabaigai - linkėjimas kauniečiams.

- Istoriškai susiklostė, kad Kaunas tapo miestu – tvirtove. Tvirtos buvo Kauno pilies sienos, tvirti Kauno fortų mūrai. Tačiau savo tvirtybe, pasiaukojimu ir patriotiškumu išsiskiria kauniečių mentalitetas. Išsaugodami lietuvybę, būdami laikinąja sostine sunkiais valstybei metais, tapę Atgimimo židiniu, esame pajėgūs sukurti klestintį miestą, kuriuo didžiuotųsi vaikai ir anūkai. Linkiu visiems kauniečiams būti ryžtingais, drąsiais, imtis iniciatyvų budinti miestą, tapti tikraisiais miesto šeimininkais. Linkiu patikėti, kad miesto pokyčiai tik mūsų visų – gimtojo miesto piliečių rankose. Žinant tvirtą kauniečių būdą – tai visai nesudėtinga. Tiesiog reikia pradėti. Čia ir dabar.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Tyrimas: lietuviams planuojant kalėdinio stalo meniu svarbiausia kokybė bei šviežumas
Reklama
Jasonas Stathamas perima „World of Tanks“ tankų vado vaidmenį „Holiday Ops 2025“ renginyje
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos