„Gyventojams siūlome dalyvauti įvairiuose susitikimuose ir diskusijose su Vokietijos atstovais, aplankyti specialias parodas ar filmų peržiūras. Pastebime, kad prie iniciatyvos kasmet prisijungia vis daugiau įmonių, institucijų, mokyklų ir muziejų. Pavyzdžiui, šiemet su Vokietijos ambasada ir Goethe institutu Vilniuje organizuojame diskusiją apie daugiakalbystę, kurioje atkreipsime dėmesį į antros kalbos mokymosi problemas Lietuvos mokyklose“, – sako Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmų Lietuvos biuro (AHK) vadovė Audronė Gurinskienė.
Kasmet prie iniciatyvos prisijungia ir įvairios organizacijos, kurios padeda atkreipti visuomenės dėmesį į vokiečių kalbos naudą. Pavyzdžiui, iniciatyvos partnerė „Lidl Lietuva“ suteikia galimybę savo kolektyvo nariams mokytis šios kalbos.
„Vokietija ir vokiečių kalba mums artima dėl „Lidl“ tinklo kilmės. Vertiname darbuotojus, kurie geba kalbėti šia kalba, tačiau pasirūpiname ir tais, kurie jos kalbos nemoka. Administracijos darbuotojams, norintiems išmokti vokiečių kalbą, sudarome tinkamas sąlygas ir suteikiame priemones“, – sako „Lidl Lietuva“ valdybos narė ir personalo vadovė Sandra Savickienė.
Atveria duris tiek tarptautinei, tiek karjerai Lietuvoje
Nors mokytis vokiečių kalbos mokykloje – dar nepopuliaru, matomos ir teigiamos tendencijos. Vasarą, besibaigiant mokslo metams vokiečių kalbą pasirinko beveik 22 proc. mokinių, kai pernai ją pasirinko 15,2 proc. Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad vokiečių kalbą išmokti itin sudėtinga, tačiau verta – ji gali atverti dideles profesines galimybes ir užsienyje, ir Lietuvoje.
„Džiaugiuosi, kad vis daugiau moksleivių įžvelgia vokiečių kalbos naudą, reikalingumą ir renkasi mokytis šią kalbą. Neabejoju, kad vokiečių kalba gali atverti duris tarptautinei karjerai. Pavyzdžiui, „Lidl“ prekybos tinklas vertina tarptautinės karjeros patirtį, todėl mūsų administracijos darbuotojai turi ne vieną galimybę išvykti ir išbandyti save užsienyje. Taip pat darbuotojams siūloma išvykti ir ilgesniam laikui, pavyzdžiui, pasinaudojant darbo rotacijos programa. Žinoma, viena iš komandiruočių krypčių – Vokietija, todėl šios kalbos mokėjimas dar labiau sustiprina galimybes augti ir tobulėti profesinėje srityje“, – teigia S.Savickienė.
Jai pritaria ir AHK vadovė ir priduria, kad gebėjimas suprasti bei kalbėti vokiškai atveria ne tik tarptautines karjeros galimybes, bet ir suteikia didesnes perspektyvas Lietuvoje.
„Pavyzdžiui, remiantis personalo atrankos agentūrų ir darbdavių teikiama informacija, mokant vokiečių kalbą, Lietuvoje galima gauti net 15–20 proc. didesnį atlyginimą. Be to, figūruoja ne tik finansinis faktorius, bet ir atsiveria daugiau darbo pozicijų galimybių, kadangi vokiškai kalbančių lietuvių poreikis darbo rinkoje yra itin didelis“, – sako A.Gurinskienė.
Ateityje bus dar labiau vertinama
A.Gurinskienės teigimu, vokiečių kalbos mokėjimas Lietuvoje ateityje bus tik dar labiau vertinamas, todėl svarbu dėti pastangas, kad Lietuvoje būtų skatinama tai daryti.
„Vokiškai, kaip gimtąja kalba šneka apie 100 mln. žmonių, todėl Lietuvos įmonėms bendradarbiaujant su Vokietijos organizacijomis, mokantiems vokiečių kalbą, atsiveria nauji horizontai. Turistų, atvykstančių iš Vokietijos kasmet vis daugėja – per vienus metus Lietuvoje apsilanko beveik 100 tūkst. vokiškai kalbančių žmonių ir jų būtų dar daugiau, jei didesnė dalis tautiečių suprastų ir kalbėtų šia kalba“, – tvirtina AHK vadovė.
