Kauno miesto mero Visvaldo Matijošaičio, gamyklos generalinio direktoriaus Mariaus Horbačausko ir statybų bendrovės „Autokausta“ direktoriaus Juozo Kriaučiūno pasirašyta, kapsulė ateities kartoms po būsimų pastatų pamatais paliko linkėjimus puoselėti gerąsias tradicijas ir stiprybės semtis iš praeities.
Pasak M.Horbačauskas, tikimasi, kad apie 5 mln. eurų investicija ne tik pagražins apgriuvusį kvartalą, ateityje sukurs naujų darbo vietų, bet ir gerokai sutrumpinus produkcijos logistikos atstumus bei smarkiai sumažins miesto taršą, kadangi nereikės vežioti produkcijos iš gamyklos į sandėlį ir atgal.
„Tuo pačiu puoselėjame viziją šią dabar apleistą teritoriją ateityje paversti ir turistų lankomu objektu“, – pranešime cituojamas M.Horbačauskas.
Miesto centre išsikūrusios alaus gamyklos – vertinama tradicija daugybėje Europos miestų. Tarp jų – ir „Guinness“ alaus gamykla Dubline, „Heineken“ Amsterdame, „Pilsner Urquell“ Pilzene: jų siūlomos ekskursijos po gamyklą, aludarystės muziejai ir kitos pramogos sulaukia šimtų tūkstančių lankytojų ištisus metus. Ne išimtis buvo ir tarpukario Kaunas, traukęs Lietuvos ir užsienio svečius į alaus „Volfas Engelman“ bravorą.
Alaus gamykla „Volfas Engelman“ kartu su statybų rangovais planuoja pirmo etapo plėtros darbus baigti iki kitų metų vasaros.
Įsigijusi apleistų pastatų kompleksą, bendrovė žada ne tik investuoti į naujus alaus daryklos sandėlius, gerinti rajono infrastruktūrą, bet ir gaivinti istorinį miesto kvartalą, kuriame kadaise stovėjo senieji gamyklos pastatai.
Istoriniai dokumentai liudija, jog minėtame sklype jau nuo XIX a. vidurio buvo aludario ir fabrikanto Ferdinando Engelmano pastatytas garinis alaus bei salyklo fabrikas, kuriame pradėtas virti „Engelmano alus“.
Visai netoliese augo apynių laukas bei tekėjo Girstupio upelis. Didžiulis bravoro kompleksas įkvėpė net ir gatvių pavadinimus: kadaise čia driekėsi Bravoro skersgatvis, o viena iš gatvelių iki šiol vadinasi Apynių.
