Z kartai „perimant“ darbo rinką, pripažinimo kultūra tampa būtinybe

Įvertinimas už gerą darbą, padėka tampa vis labiau pageidaujama darbuotojų motyvacijos priemone. Ypač, kai padėka virsta laisvadieniu, paspirtuku ar parkingo vieta prie ofiso. Ekspertai pastebi, kad padėkų programos Lietuvoje sparčiai plečiasi ir tampa svarbiu motyvacijos užtaisu ypač dabar, keičiantis darbo rinkoje dominuojančioms kartoms.
Jurgita Lemešiūtė
Jurgita Lemešiūtė / „MELP“ nuotr.
Temos: 2 Darbas Karjera

Greito dėkingumo era

Tyrimai rodo, kad Lietuvoje darbuotojų nuotaikos prastėja, o lojalumo nebegarantuoja ir konkurencingas atlyginimas. Darbdaviai ieško kūrybingų sprendimų ir imasi nefinansinio pobūdžio motyvacijos priemonių. Viena jų – darbuotojų įsitraukimą ir lojalumą skatinančios darbuotojų pripažinimo programos, kuriomis siekiama pastebėti, įvertinti ir apdovanoti įmonės vertybes atitinkantį darbuotojų elgesį, pastangas ar lūkesčius viršijančius darbo rezultatus.

Darbuotojų paieškos ir atrankos įmonės „People link“ vadovaujanti partnerė Jurgita Lemešiūtė sako, kad Lietuvoje vis daugiau organizacijų supranta, kad pripažinimo programos būtinos ir ieško būdų, kaip tą daryti sistemingai. Ypač tai aktualu dabar, kai keičiasi darbo ir bendravimo kultūra bei esminės darbuotojų vertybės: „Būtinybė akivaizdi, nes 2024-ieji yra lūžio metai, kuomet darbo rinkoje ima dominuoti Z karta, aplenkusi X kartos atstovus. O ši jaunoji karta ypač reikli grįžtamajam ryšiui, pripažinimui ir darbo vertės suvokimui, jie į darbą nebežiūri tik kaip į pajamų šaltinį“.

Lietuviško technologijų startuolio, sukūrusio skaitmeninę darbuotojų gerovės valdymo platformą, „MELP“ vadovas Vidmantas Šiugždinis įsitikinęs, kad darbuotojų pripažinimo įrankių poreikis augs: „Pirmiausia, dėl hibridinio darbo atsiradęs fizinis nutolimas lemia ir emocinį atotrūkį, tad padėka tarnauja ryšio palaikymui. Antra, darbuotojai nori būti pripažinti čia ir dabar, o ne per metinį įvertinimą ar Kalėdinį renginį – ypač greito grįžtamojo ryšio reikia jauniems žmonėms. Galima ironizuoti, kad kol prisiruoši padėkoti, darbuotojas jau gali būti išėjęs iš darbo dėl dėmesio stokos“.

„MELP“ nuotr./Monika Milė
„MELP“ nuotr./Monika Milė

Monika Milė, „IKI Lietuva“ Žmonių ir kultūros departamento vadovė pritaria, kad pripažinimas yra darbuotojų pasitenkinimą, įsitraukimą ir motyvaciją didinantis veiksnys: „Esame didelė organizacija ir dirbame itin dinamiškoje ir nelengvoje mažmeninės prekybos sferoje, tad darbuotojų pripažinimas tampa įrankiu ne tik padėkoti kolegoms už nuveiktus darbus, projektus, bet ir sustoti bei reflektuoti, atsigręžti į tai, kaip mums kaip įmonei ir komandai sekasi. Įgyvendiname ne vieną pripažinimo iniciatyvą visuose įmonės padaliniuose, įvertiname vertybiškiausius kolegas, pasidžiaugiame sėkmingais projektais, apdovanojame greičiausius kasininkus arba padariusius didžiausią pažangą klientų aptarnavime“.

J.Lemešiūtė atkreipia dėmesį, kad pripažinimo programos didina priklausymo organizacijai jausmą, padeda kurti gerus tarpusavio santykius, todėl šioje srityje labai svarbi organizacijos parama vadovui. Jos teigimu, jei suteikiami patogūs pripažinimo, įvertinimo įrankiai, vadovui lengviau išlaikyti vieningą ir motyvuotą komandą. „Vadovui lūkesčiai tik auga: jis tampa ir mama, ir tėte, ir guodėju, ir psichologu. Greito dėkingumo eroje neturint patogių įrankių būtų sunku spėti operatyviai padėkoti, įvertinti, paskatinti“, – pastebi J.Lemešiūtė.

Pripažinimas virsta konkrečia nauda darbuotojui

„Ignitis grupėje“ pripažinimo programa veikia jau trečius metus. Grupės Žmonių ir kultūros funkcijos vadovė Renata Augustaitienė atkreipia dėmesį, kad jos sėkmę lemia keli dalykai: svarbu, kad pripažinimas yra oficialus ir viešas, jį patogu ir lengva suteikti. „Viena yra pasakyti pagyrimą, įvertinimą individualiame pokalbyje su darbuotoju, o visai kitas poveikis, kai įvertinimą išsakai viešai ir tai gali matyt visi įmonės darbuotojai. Toks viešas pripažinimas yra žymiai svaresnis“, – pasakoja R.Augustaitienė.

„MELP“ nuotr./Renata Augustaitienė
„MELP“ nuotr./Renata Augustaitienė

„Žmonės gali viešai padėkoti vienas kitam ir skirti taškų, kuriuos vėliau išsikeičia į prizus: mūsų pačių turimus „Ignitis“ firminius daiktus arba tiekėjų elektroninės parduotuvės prekes, dovanų kuponus, taip pat labai vertinamas naudas tokias kaip laisva diena ar parkavimo vieta požeminiame parkinge. Siekiame, kad pagyrimas virstų konkrečia verte darbuotojui“, – pasakoja „Ignitis grupės“ žmonių ir kultūros funkcijos vadovė. Darbuotojai taip pat gauna taškų už dalyvavimą įmonės programose ar veiklose: grupėje skatinami vertybių ambasadoriai, gerovės mentoriai – jie veda paskaitas, konsultuoja kolegas, įvertinamos savanorystės veiklos.

V.Šiugždinis pastebi, kad organizacijos padėkas – vadinamas kudos – dažniausiai skiria pagal savo vertybes arba skatintiną elgesį, pavyzdžiui, už komandiškumą ar savanoriavimą, gerų rezultatų pasiekimą. Dažniausiai įmonės pasirenka 3-5 elgesio kategorijas, už ką yra dėkojama, kai kada vadovams suteikiama atskira galimybė skatinti savo komandas už specifines veiklas ar pasiektus tikslus.

„MELP“ nuotr./Vidmantas Šiugždinis
„MELP“ nuotr./Vidmantas Šiugždinis

„MELP“ programėlėje klientai patys nustato, kaip vadinasi jų kudos– taškai, „ačiū“, žvaigždutės ir panašiai. Skaitmeniniai įrankiai leidžia sukurti autentiškas padėkas ir jų stilių, nustatyti skirtingas padėkų vertes atitinkančias atskirų darbuotojų veiksmų svarbą organizacijai. „Matome, kad visgi populiariausia padėkas susieti su materialiu įverčiu: įmonės dalija puodelius, gertuves, bliuzonus bei tokias naudas kaip laisvadieniai, pietūs su vadovu, darbo paspirtukas, dviratis ar tiesiog dovanų čekis“, – pasakoja V.Šiugždinis.

Procesą lengvina automatizavimas ir naujos kartos įrankiai

Darbuotojų pripažinimo programą automatizavę „MELP“ pastebi, kad įmonės savo vidines apdovanojimo sistemas, pavyzdžiui padėkų lentas – skaitmenizuoja, nes modernūs įrankiai leidžia lengvai ir greitai padėkoti, yra matomi platesniame rate ir apjungia skirtingus skatinimus po vienu stogu.

V.Šiugždinio teigimu, didesnėse organizacijose be automatizavimo labai sudėtinga perduoti padėką, nes vadovai didelėse komandose tiesiog nespėja greitai „paplekšnoti per petį“ ir pagirti visų, kurie dirba gerai – decentralizacija yra puikus sprendimas, perkeliant šią galimybę kiekvienam kolegai.

R.Augustaitienė pabrėžia, kad jų organizacijoje perėjus prie patogios technologijos – mobiliosios programėlės, naudojimasis pripažinimo programa išaugo nuo 7 iki net 44 proc.: „Žmonės naujove nesinaudos, jei ji nebus patogi ir paprasta. Tokie technologiniai sprendimai užtikrina ne tik patogų naudojimąsi, bet ir gausią prizų pasiūlą, kuri prieinama realiu laiku“.

„Be technologinių įrankių šiandien neįmanoma. Planuojame visos įmonės mastu pradėti įgyvendinti pripažinimo programą ir tą darysime MELP programėlėje. Norime suteikti darbuotojams platformą dėkoti kolegoms už vertybėmis grįstą elgseną, suteikti galimybę vadovams padėkoti savo pavaldiniams ir dėkoti už įsitraukimą į įmonės iniciatyvas“, – sako Monika Milė.

V.Šiugždinis tvirtina, kad pripažinimas pasaulyje nesvetimas ir mažesnėms įmonėms: „Mūsų praktika rodo, kad pripažinimo programas, papildomas darbuotojų naudas ir kitas motyvacijos skatinimo priemones sėkmingai realizuoja įvairaus dydžio organizacijos. Tai labiau įmonės kultūros ir požiūrio į darbuotojus reikalas – pasitikint savo komanda ir suteikiant atsakomybę, žmonės mielai įsitraukia į žaidimo forma organizuotus procesus ir labiau prisiriša vienas prie kito. Tuo pačiu, pažangūs technologiniai sprendimai ne tik taupo personalo skyriaus laiką, bet ir kuria darbdavio išskirtinumą darbo rinkoje“.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis