Skaitmeninės rinkodaros bendrovės „Icona“ direktoriaus Tomo Indriūno teigimu, tai lemia kelios esminės reklamos planavimo klaidos:
1. Daug tikslų. „Įmonės, investuodamos į reklamą, nori iš to gauti kiek įmanoma daugiau, tad išsikelia ne vieną, bet daug tikslų, pavyzdžiui, su ta pačia kampanija tiek pagerinti įmonės įvaizdį, tiek padidinti produkto pardavimus, – sako T.Indriūnas. – Deja, tokiu atveju negalima tiksliai suplanuoti priemonių, tad reklamos biudžetas išnaudojamas neefektyviai.“
2. Tradicinė reklama. „Icona“ vadovo teigimu, planuojant reklamą daugiausia orientuojamasi į tradicinius medijų kanalus ir nepakankamai įvertinama internetinė reklama, kuri yra lygiavertė ar net kai kuriais atvejais – efektyvesnė nei tradicinė. „Puikus pavyzdys yra vaizdo reklama: transliuojama televizijos ekrane ji yra labai stipri priemonė pasiekti didelę auditoriją, tačiau XXI a. ji nėra šventasis Gralis. Juk per reklamines pertraukėles dalis žiūrovų pritildo televizoriaus garsą ar išeina į kitą kambarį, o ta pati vaizdo reklama, patalpinta internete, sulaukia visai kitokių vartotojų reakcijų.“
3. Rezultatų matavimas post factum. T.Indriūnas pastebi, kad nors reklamos užsakovai vis dažniau nori mokėti ne už reklamos parodymų skaičių, bet už rezultatą, dažniausiai kampanijų efektyvumas matuojamas tik joms pasibaigus. „Ateityje ši tendencija turėtų keistis – reklamos priemonių efektyvumas bus vertinamas proceso metu ir padės lanksčiai reaguoti bei keisti neefektyvias priemones: koreguoti reklamos formatus, pozicijas, atsisakyti tam tikrų kanalų jau pačios reklamos kampanijos metu – tai padės mažesniais kaštais pasiekti maksimalių rezultatų,“ – sako skaitmeninės rinkodaros ekspertas.
4. Netinkami vertinimo kriterijai. Lietuvoje didžiosios dalies reklamos kampanijų efektyvumas vertinamas pagal tai, kiek iškart po jų pakyla konkretaus produkto pardavimai, ir pamirštama, kad vartotojo apsisprendimo periodas gali išsitęsti iki metų. T.Indriūnas pataria įvertinti visą pirkimo seką: nuo pat sužinojimo apie prekę (pvz., reklamos kampanijos pamatymo), sprendimo priėmimo iki elgesio po jos įsigijimo, pvz., ar pirkėjas veikia kaip prekės ženklo ambasadorius). Atsižvelgimas į veiksmų visumą padeda geriau suprasti reklamos rezultatą.
5. Neišnaudojamos visos galimybės. „Dažnai ne iki galo išnaudojama reklama internete, ypač kalbant apie smulkųjį verslą. Įmonės pamiršta apie pakartotinę rinkodarą, nesuformuoja ilgalaikės strategijos,“ – teigia skaitmeninės rinkodaros ekspertas, kaip pavyzdį pateikdamas situaciją, kai įmonė nusprendžia sukurti Facebook paskyrą, tačiau nesupranta, kam tiksliai jiems jos reikia.
