Pigiausias butas Lietuvoje yra Kupiškio rajone. Jį galima įsigyti vos už 4 000 litų. O už kiek pigiausią butą galima nusipirkti Vilniuje? Vien sostinėje yra apie 200 butų, kainuojančių iki 50 tūkst. litų, o visoje Lietuvoje – dešimt kartų daugiau. Nemažai. Tačiau kiek iš jų – padorių? Savaitraštis „15min“ atliko žurnalistinį pigiausių sostinės butų rinkos tyrimą. Išvados: nemokamas sūris būna tik spąstuose, o pigiu gali nespėti pasidžiaugti, nes jo mažai, nėra pasirinkimo ir galiojimas greitai baigsis.
Pėstininkams svarbiausia buvo valstybė
Vos 1 000 egzempliorių – tokiu tiražu neseniai išleista buvusio Aukščiausiosios Tarybos Apsaugos skyriaus vadovo, vieno iš Sąjūdžio įkūrėjų Artūro Skučo knyga „Pėstininko užrašai“ apie svarbiausius, niekur iki tol neatskleistus ir neiškraipytus 1990–1993 metų įvykius. Duodamas interviu savaitraščiui „15min“ 51-erių A.Skučas prisipažįsta: dar ne visos paslaptys atskleistos.
Savaitraščio „15min“ viršelis |
Vroclavas – Lenkijos ambicija
Vienas ambicingiausių Lenkijos miestų Vroclavas yra ta Vidurio Europos vieta, kurioje galima rasti ne tik brazilų turgų ar italų restoranų, bet ir šimtus ispanų, kurie čia dirba statybose ir taip gelbstisi nuo nedarbo savo šalyje. Vroclave ekonomika auga greičiau nei Kinijoje. Kas prikėlė šį miestą iš Antrojo pasaulinio karo griuvėsių?
Ne tik hobis, bet ir iššūkis
„Seną automobilį gali nusipirkti kiekvienas. Bet prikelti jį naujam gyvenimui, po kruopelytę renkant originalias detales, – tikras iššūkis“, – tikina tokius automobilius kolekcionuojantis Ramūnas Kardelis. Į jo vadovaujamą Lietuvos istorinių transporto priemonių asociaciją „Retromobile“ susibūrę entuziastai siekia, kad istoriniai automobiliai ir motociklai būtų saugomi valstybiniu lygiu. Šis tas jau nuveikta. R.Kardelio žodžiais, netrukus keliuose autentiškus senovinius automobilius turėtume išvysti su specialiais rudos spalvos valstybiniais numeriais.
Didžiojo Sprogimo pėdsekių priešakyje – lietuvių kilmės NASA astrofizikas
Nors visatai pradžią davęs Didysis Sprogimas įvyko prieš 13,7 mlrd. metų ir mokslininkai gali tik spėlioti, kas vyko iškart po to, egzistuoja galimybė bent akies krašteliu žvilgtelėti į vienus pirmųjų mūsų visatos darinių. O prie tam reikiamos įrangos gamybos prisideda ir lietuvių kilmės NASA astrofizikas 52 metų Jonas Žmuidzinas.