„Euro 2012“: misija beveik neįmanoma
2012-ųjų Europos futbolo čempionato aistros birželį kunkuliuos šalia Lietuvos – Lenkijoje ir Ukrainoje. Pagunda pamatyti šią šventę – labai didelė, bet patekti į ją, pasirodo, ne ką lengviau nei laimėti loterijoje.
„15min“ žurnalistas su šeima nutarė Europos futbolo čempionato kovas stebėti Ukrainoje. Kaip teatras prasideda nuo rūbinės, taip „Euro 2012“ prasidėjo nuo bandymo susigaudyti – iš kur, už kiek ir į kurias rungtynes galima gauti bilietų. Paaiškėjo, kad tai ne taip paprasta, kaip galėtų atrodyti.
Kovo 11-osios signataras – be Lietuvos pilietybės
Kovo 11-osios akto signataras Virginijus Pikturna prieš kelis mėnesius neteko Lietuvos pilietybės, o jo dukra ją gavo. Paradoksas? Ne – tokie Lietuvos įstatymai.
Bet V.Pikturna netranko durimis ir rengiasi iš JAV grįžti gyventi į Lietuvą, nes teisės būti lietuviu iš jo neatims jokie įstatymai ir valdininkai. Išskirtiniame interviu „15min“ V.Pikturna pasakoja apie Kovo 11-osios euforiją ir vėlesnį nusivylimą, kai idealus ir vertybes ėmė keisti interesai ir pinigai.
Japonai bijo, o lietuviai – ne
Po Fukušimos katastrofos Japonijoje jau išjungti 52 iš 54 atominių reaktorių. Sprogimai jėgainėje sugriovė japonų tikėjimą branduoline energetika. Japonijoje atominis saulėlydis vyksta be jokių politinių diskusijų. Visiškai įmanoma, kad japonai savo šalį pavers zona be branduolinės energijos – lygiai kaip jie pirmieji pasaulyje įsisavino energiją taupančias technologijas, kai aštuntajame dešimtmetyje kilo naftos krizė.
Tuo tarpu lietuviai atkakliai bando įtikinti kaimynus prisidėti prie naujos Visagino atominės elektrinės statybos, kurią rengiasi patikėti užsakymų stokojančiai Japonijos korporacijai.
Mirties suteiktas šansas
Inkstų nepakankamumas. Po šios diagnozės medikei Danutei beliko tik viena – laukti donoro. Bet organizmas pirmąjį donoro inkstą atmetė. Antrojo inksto organizmas taip pat nenori pripažinti.
Danutė „15min“ atvirai pasakoja, ką reiškia laukti – donoro arba savo mirties. „Tas laukimas toks beprotiškas, kad nemoku apsakyti: kad tik pakviestų, kad tik paskambintų“, – pasakojo moteris, praradusi gyvenimo džiaugsmą, bet dar nepraradusi tikėjimo stebuklu.
Vienintelis ir paskutinis A.Žebriūnas
„Kai dirbu su jumis, negalvoju apie savo ligas, skausmus“, – prodiuserei Rasai Miškinytei kartą prisipažino viena ryškiausių Lietuvos kino asmenybių Arūnas Žebriūnas.
Šešerius metus brandintas dokumentinis filmas apie režisierių sunkiai, bet vis dėlto gimė. Šį filmą pirmieji išvys festivalio „Kino pavasaris“ žiūrovai. Po sudėtingo kūrybinio proceso juostos autoriai liko sužavėti A.Žebriūno noru ir gebėjimu kurti bet kokiomis gyvenimo aplinkybėmis. Net ir tada, kai nebūtis atrodo jau nebeišvengiama.
