Situacija Lietuvos keliuose nepaprasta: realūs greičiai miesto arterijose ir greitkeliuose išaugo iki sportinių, o srauto intensyvumas nemažėja. Kai atidaromas koks nors „Lidlas“ ar skelbiamas masinis išpardavimas, taip pat pirmąją savaitę po Rugsėjo 1-osios ar pusę mėnesio iki Kalėdų gyvename skruzdėlyne – beveik kaip Šanchajuje.
O telefonas ar planšetė tampa vis dažnesniu vairuotojo palydovu, nukreipiančiu dėmesį. Tai ką daryti? Kaip neprarasti koncentracijos vairuojant? Štai 10 JAV nacionalinės eismo saugumo administracijos patarimų – kokių žalingų įpročių reikėtų atsisakyti prie vairo, kad būtume saugesni.
1. Neplepėkite. Pokalbis mobiliuoju telefonu atitraukia dėmesį nuo kelio. Net jei jūs naudojatės „laisvų rankų“ įranga, rezultatas beveik tas pats. Nerašinėkite SMS, o vairuodami kalbėkite tik išskirtiniais atvejais.
2. Rūkymas kenkia ne tik sveikatai. Tai – didžiulis pavojus jūsų saugumui. Visų pirma dėl to, kad, kišenėje ieškodami cigaretės, tikrai galvojate ne apie kelią. Juo labiau, kad vyrai nemoka dirbti iškart kelių darbų.
Vyrai nemoka dirbti iškart kelių darbų.
Cigarečių pelenų kratymas – ta pati bėda. Kai kurie „profesionalai“ netgi pasitiesia ant kelių specialius kilimėlius, kad nepradegintų skylės sėdynėje. O gal paprasčiau, jei jau būtina, sustoti „parūkymui“? Tuo pačiu metu ir telefonu pakalbėtumėte.
3. Valgymas prie vairo gali pakenkti ne tik jūsų kūno formoms, bet ir aplankstyti automobilį. Ne veltui sakoma: „geriau jau tu rūkytum“. Vairavimas – puiki proga nežiaumoti greito maisto. Kai kurie savo automobilius tikrai mylintys vairuotojai laikosi auksinės taisyklės – neteršti salono nei maistu, nei, juo labiau, trupiniais.
Jei ilgoje kelionėje pavargote ir praalkote – stokite degalinėje. Mankšta ir mėsainis – tai ko reikia vairuotojo protui, akims bei stuburui pailsinti.
Pasirodo, beždžionės nemoka naudotis nykščiais.
4. Netaupykite langų apiplovimo skysčiui. Juk ne kartą yra tekę matyti vaizdelį, kai vairuotojas apgraibomis stoja šalikelėje ir ima ant priekinio stiklo berti sniegą.
Ar pila mineralinį vandenį tiesiai iš plastikinio butelio. Išeitų, pirko pigiausią langų apiplovimo skystį. O jis užšalo.
Ekspertų nuomone, važinėti neplauti priekiniu stiklu – beveik tas pats, kas vairuoti užsimerkus. Ar bandėte?
5. Rankų padėtis. Juk girdėjote tą posakį, „kuo beždžionė skiriasi nuo vairuotojo“. Pasirodo, beždžionės nemoka naudotis nykščiais. Kai tuo tarpu vairuotojai gali juos sėkmingai panaudoti apkabindami vairo stipiną ties 3 ir 9 valanda.
O dabar kokia padėtis: daugelis įsivaizduoja esą kone lenktynininkai, tačiau nemoka elementaraus veiksmo – teisingai laikyti vairaratį. Suimti jį tik dviem pirštais ar laikyti tik viršuje užmetus rankas – paprasčiausias pižoniškumas, neturintis nieko bendra su meistriškumu.
Kam to reikia? Taisyklingas vairo laikymas leidžia, kilus būtinybei, staigiai manevruoti, sukiojant vairą. Nes lemia sekundės dalys.
Taisyklingas vairo laikymas leidžia, kilus būtinybei, staigiai manevruoti, sukiojant vairą.
6. Neįsibėgėkite, jei jau mirksi žalia šviesa. Nes ši fazė tetrunka 3 sek. Tai ir yra ženklas, kad reikia nukelti koją nuo greičio pedalo. Žinoma, prieš tai nepakenktų pasižiūrėti į galinio vaizdo veidrodį – gal kas nors lipa ant kulnų ir jau nespės sustabdyti?
7. Garsios muzikos klausymasis nėra jūsų „kietumo“ įrodymas. Geriau to atsisakykite. Rokas įsiutina, klasika užlieja melancholija, džiazas užmigdo. Arba atvirkščiai. Bet ne tai svarbiausia. Svarbu žinoti, kad plyšaujantys dinamikai visais atvejais trukdo išgirsti garsinį signalą, padangų čežėjimą ar cypimą. Todėl „atjungia“ vieną svarbiausių vairuotojo jutiklių – ausis.
Saugaus eismo specialistai vairuojant siūlo klausytis nebent pokalbių, informacinių laidų, bet ir tai pusbalsiu. Nes tokios laidos neleidžia užmigti smegenims.
8. Šaltas automobilis. Teigiate, kad gamintojai šiais laikais sako, jog šildyti automobilį nėra būtina? Tai jie tegul ir nešildo. O jūsų tikslas – važiuoti tik tuomet, kai ledas nutirps ne tik nuo priekinio stiklo, bet matomumas bus pakankamas žvalgantis 360 laipsnių. Turint omeny, kad nemažai vairuotojų pradeda važiuoti pasidarę mažą plyšį, pro kurį stebi kelią, norisi jų paklausti: kur taip skubate: į pusnį, stulpą, sieną?
Taip pat būtina sulaukti, kol nutirps ir galinis stiklas – kad matomumas būtų kokybiškas. Ir apskritai, automobilis turi būti panašus į skaidrų akvariumą, o ne į purviną tanką.
9. Tikite savo sėkme? Turite vilties, kad, per greitai įvažiavę į posūkį, jame nesutiksite kito automobilio? Bet juk žinote, kieno motina yra viltis?
Tiems vairuotojams šampano jau niekad nebesinorės.
A, pamiršome posakį „kas nerizikuoja – negeria šampano“. Pasižiūrėkite „YouTube“ publikuojamus filmukus, kuriuose užfiksuoti susidūrimai kaktomuša. Tiems vairuotojams šampano jau niekad nebesinorės.
10. Antraeilininkų-trečiaeilininkų sindromas. Šis kai kurių vairuotojų bruožas kitiems eismo dalyviams kelia daug neigiamų emocijų. Taip ir sakoma: įlindo „žalias lapas“ į antrą juostą ir vos juda.
Ne veltui KET pabrėžia, kad vairuotojai privalo važiuoti kuo dešiniau ir netrukdyti kitų transportų priemonių eismo. O štai tuomet kyla konfliktas: važiuojantieji gale ima mirksėti šviesomis, spausti. Neigiamų emocijų rutulys didėja kaip sniego gniūžtė, vairuotojai praranda sveiką protą... Ir prisiminkite, nuo ko tai prasidėjo? Nuo smulkmenos.
Tokios situacijos padeda išryškinti dvi vairuotojų kastas: lėto mąstymo „stabdžius“ ir įžūlius cholerikus, egocentrikus, sukeliančius pavojingą situaciją. Šioms vairuotojų grupėms geriau susidurti kuo rečiau.