15min Gazo eksperimentas, atliktas Plytinės kartodrome Vilniuje, parodė, kad šiltuoju metų laiku iš žieminių padangų tikėtis tokio pat efektyvumo kaip vasarinių – naivu.
Bandymui pasirinkome vidutiniškai šiltą balandžio dieną, kai oro temperatūra siekė 15 laipsnių šilumos. Į Vilniuje esantį Plytinės kartodromą atvažiavome su dviem „Nissan Note“, identiškais varikliais, tačiau skirtingomis padangomis.
Ant baltojo „Note“ buvo sumontuotos vasarinės padangos, ant raudonojo „Note“ – žieminės. Automobilių, „apautų“ skirtingomis padangomis, stabdymo kelio efektyvumą išmatavo Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Automobilių inžinerijos katedros docentas Vidas Žuraulis, pasitelkęs specialią įrangą – kad eksperimentas būtų objektyvus.
Bandymai vykdyti simuliuojant dvi skirtingas situacijas: važiavimą miesto režimu, maždaug 60 km/val. greičiu, ir važiuojant dar 10 kilometrų greičiau – taip, kaip rodo Kelių policijos kaupiama statistika, mėgsta važiuoti daugelis Lietuvos vairuotojų.
Matavimams – objektyvus „teisėjas“
„Pagreičio matavimo prietaisu galima išmatuoti ne tik lėtėjimo efektyvumą, bet ir stabdymo kelio ilgį, stabdymo trukmę. Tai pagrindiniai rodikliai, kurių užtenka norint nusakyti skirtumus tarp padangų“, – sakė V.Žuraulis.
Vairuotojo užduotis šiuose matavimuose – važiuoti kiek įmanoma tolygiau, kiek įmanoma panašesne jėga spausti stabdžių pedalą ir išlaikyti kiek įmanoma panašesnį pradinį greitį.
Prieš prasidedant eksperimentui VGTU atstovas neslėpė, kad rezultatai gali būti ganėtinai panašūs. Oras dar ne vasariškas, pradiniai greičiai taip pat santykinai nedideli.
„Nemanau, kad skirtumas bus didelis, nes šiandien kalbame apie važiavimą miesto režimu.
Priklausomai nuo greičio, stabdymo kelias tarp vasarinių ir žieminių padangų gali skirtis net keliolika metrų.
Visgi automobiliai važinėja ir gerokai didesniais greičiais, tad išvažiavus iš miesto tas neigiamas žieminių padangų vasarą efektas bus gerokai ryškesnis.
Priklausomai nuo greičio, stabdymo kelias tarp vasarinių ir žieminių padangų gali skirtis net keliolika metrų“, – tikino žinovas.
Skirtumai – jau po pirmojo bandymo
Docento nuomonė pasikeitė paaiškėjus pirmiesiems bandymų rezultatams. Važiuojant miesto režimu, t.y. pagreitėjus maždaug iki 63 km/val. greičio, prie žieminėmis padangomis apginkluoto „Note“ vairo sėdusio kolegos Žilvino Pekarsko lėtėjimo pagreitis siekė 8,81 metrą per sekundę kvadratu. Toks pats „Note“, tik su vasarinėmis padangomis, valdomas kolegos stojo greičiau ir efektyviau – rodiklis siekė 9,51 metrą per sekundę kvadratu.
Bandymų atveju didesnis rezultatas rodo efektyvesnį stabdymą. Įvertinus laiką, reikalingą sulėtėjimui nuo 63 km/val. iki 0 km/val., automobilis su žieminėmis padangomis sustojo per 2,14 sek., automobilis su vasarinėmis padangomis sustojo per 2,05 sek. Anot V.Žuraulio, toks skirtumas, įvertinus greitį, bandymo atveju reiškia vidutiniškai maždaug 30 cm papildomą kelio atkarpą. Visgi tai – tik vidurkis, kuriam įtaką daro netolygus pradinis greitis prieš pradedant stabdyti.
Jei, pavyzdžiui, lygintume du atvejus, kada tiek greitėjant vasarinėmis, tiek žieminėmis padangomis buvo pasiektas 62 km/val. greitis ir tuomet stabdoma, skirtumas tarp skirtingomis padangomis „apautų“ automobilių didesnis penkis kartus vasarinių padangų naudai – 1,56 metro.
Daugiau nei pora metrų
Norėdamas įvertinti ekstremalesnį važiavimą, prie „Note“ vairo sėdo kolega Laurynas Matonis. Jam tekusi užduotis – pasiekti didesnį, maždaug 74 km/val., greitį ir tuomet automobilį visiškai sustabdyti.
Skirtumai tarp stabdymo efektyvumo rodiklio skirtingų padangų atveju kiek sumenko: vasarines padangas turinčio automobilio rezultatas buvo 9,09 metrai per sekundę kvadratu, modelio žieminėmis padangomis – 8,57 metrai per sekundę kvadratu. Atitinkamai, vasarines padangas turinčiam automobiliui visiškai sustoti prireikė 2,4 sek., žiemines padangas – 2,6 sek.
Visgi įsibėgėjus daugiau, reikšmingai išaugo sustojimui reikalingas atstumas. Vidutiniškai, rodo skaičiavimai, žiemines padangas turinčiam automobiliui sustoti prireikė 2,5 m daugiau nei vasarines padangas turinčiam automobiliui. Toks atstumas, sako žinovai, yra maždaug lygus pėsčiųjų perėjos pločiui. Kitaip tariant, vasarines padangas turintis automobilis sustotų prieš perėją, o turintis žiemines padangas – joje arba netgi už jos.
Trys dalykai, ką verta žinoti
15min Gazo eksperimentas įrodė tai, ką ne vienas vairuotojas žino seniai – žieminės padangos vasarą ne tik nėra tinkamos, bet ir gali būti pavojingos. Ir jei nusprendėte, kad šiltuoju metu laiku važinėsite ta pačia „guma“, su kuria ištvėrėte žiemą, žinovai rekomenduoja įsiminti kelis faktus.
1. Žieminės padangos vasarą dėvisi greičiau, todėl su vienu padangų komplektu vairuotojas važinės maždaug pusantrų metų, daugiausia – dvejus. Naudojant atitinkamas padangas vasarą ir žiemą, žieminių padangų tinkamumo laikas pailgėja iki 4–5 metų, vasarinių ir dar ilgiau.
2. Žieminės padangos vasarą lemia didesnį degalų suvartojimą. Skirtumas siekia kelis procentus. Bet, įvertinus per visą šiltąjį laikotarpį nuvažiuojamą atstumą, nedidelė suma žymiai išauga.
3. Automobiliui su žieminėmis padangomis vasarą reikia gerokai ilgesnio kelio sustojimui. Nes esant aukštai aplinkos temperatūrai, važiuojant ant įkaitusios kelio dangos, padangų guma perkaista ir su keliu sukimba prasčiau.
