Geriausiu Lietuvos vairuotoju išrinkto Kęstučio Taškūno teigimu, sudėtingiausios sąlygos susidaro esant mišriems krituliams ir staigiai krintant oro temperatūrai. Draudimo bendrovės BTA duomenimis, avaringumas labiausiai, net 50 proc., padidėja tada, kai oro temperatūra staiga pereina iš teigiamos į neigiamą.
Pirma kombinacija: krituliai ir staigus temperatūros kritimas
Pavojingiausios ir ypač daug atidumo bei gerų vairavimo įgūdžių reikalaujančios oro sąlygos – lijundra ir šlapdriba staigiai krintant oro temperatūrai.
„Kai lyja ar krinta šlapdriba ir ima staiga šalti, tuomet vairavimas tikrai labai pasunkėja. Pirmiausia – labai suprastėja matomumas. Krintantis šlapias sniegas yra sunkus, todėl net ir automobiliams su geromis padangomis sudėtinga jį išstumti iš po ratų, formuojasi vadinamoji pliurzė ir ypač miestuose manevruoti tampa itin sudėtinga. Tokiais atvejais yra svarbiausia pasirinkti saugų greitį, niekur neskubėti ir kantriai laikyti saugų atstumą nuo priekyje važiuojančių transporto priemonių“, – aiškina K.Taškūnas.
Pasak jo, lietui pereinant į šlapdribą ar sniegą, staigiai krintant temperatūrai, šlapias sniegas arba lietus, nukritęs ant žemės, iš karto virsta ledu. Ledyti pradeda ir automobilis, o manevruoti kelyje tampa ypač sudėtinga. Kelininkų pastangos ir dangos barstymas tuo metu irgi tampa ne itin efektyvus.
„Puikiai pats pamenu, kai prieš Kalėdas išvažiavau iš Žemaitijos esant pliusinei temperatūrai ir lyjant. Tačiau netoliese Kauno temperatūra ėmė kristi, mašina ir stiklai pradėjo trauktis ledu, o kelias tiesiog akyse pavirto į čiuožyklą. Kaip dabar atsimenu – nors mašina buvo nauja, padangos žieminės, mano greitis užmiesčio kelyje tokiomis sąlygomis siekė iki 30 km/h, o daug mašinų tiesiog stovėjo šalikelėje“, – pasakoja vairuotojas.
Antra kombinacija: minusinė temperatūra ir gausus sniegas
Iš pirmo žvilgsnio labai įprasta, tačiau atsipalaiduoti vis tiek neleidžianti žiemiška kombinacija – minusinė temperatūra ir gausus sniegas. Net ir esant pastoviai oro temperatūrai, tačiau gausiai sningant, vairuoti sudėtinga tampa dėl to, kad sunku tiksliai identifikuoti eismo sąlygas ir kelio dangos būklę.
„Pagrindinė grėsmė – kelią dengiantis sniegas neleidžia matyti kelio dangos ir įvertinti, ar po juo susiformavęs ledas, ar tik puraus sniego sluoksnis. Jei kelias provėžotas – rinkitės važiuoti provėžomis tuo atveju, jei kelio danga neslidi, tačiau jei jose ledas ar suplūktas sniegas, geresnis sukibimas bus važiuojant tiesiog puriu sniegu“, – grėsmes vardija draudimo bendrovės BTA Klientų aptarnavimo departamento direktoriumi dirbantis K.Taškūnas.
Pasak jo, užmiesčio keliuose itin sudėtinga situacija susidaro, kai išvažinėtame, provėžotame kelyje per vidurį susiformuoja sniego masė.
„Važiuoti provėžomis tokiu atveju gal ir saugu, tačiau ypač atsargiai reikia elgtis lenkimo momentu. Tiek pradedant lenkti, tiek sugrįžtant į savo eismo juostą būtina įsitikinti, kad lenkti saugu, tikrai nedaryti jokių staigių ar agresyvesnių judesių, pasirinkti saugų greitį. Juk kertant privažinėto sniego masę vienas neapdairus judesys ar kiek prastesnės padangos gali turėti tragiškų pasekmių“, – aiškina K.Taškūnas.
Trečia kombinacija: rūkas ir staigus temperatūros kritimas
Rūkas plius staigus temperatūros kritimas – dar viena vairavimo sąlygų kombinacija, kurios pagrindinis iššūkis – prastas matomumas ir susiformavusi itin slidi kelio danga.
„Lietuvoje rūkas dažniausiai susidaro spalio–gruodžio mėnesiais, tuo pačiu metų laiku dažniausiai paspaudžia ir pirmasis šaltukas. Rūkas ne tik itin apriboja matomumą, bet ir gali būti signalas, jog viadukai ar tiltai jau gali būti pasidengę šerkšnu ir plikledžiu. Vairuotojams reikėtų būti ypač atidiems ankstyvais rytais prie upių, dar nespėjusių užšalti ežerų, reikėtų labai gerai įvertinti sąlygas ir rinktis saugų, kartais net minimalų greitį“, – sako K.Taškūnas.
Anot K.Taškūno, bendriausias patarimas žiemą vairuotojams – itin atidžiai kontroliuoti greitį bei laikytis saugaus atstumo nuo priekyje važiuojančių transporto priemonių.
„Nėra kito būdo žiemą vairuoti saugiai, kaip tik judėti lėčiau, tolygiai, vengti staigių manevrų ir išlaikyti pagarbų atstumą nuo kitų transporto priemonių. Tik tokiu atveju išvengsite ekstremalių situacijų ir nereikės rūpintis, kaip elgtis, kai automobilis ima slysti ar posūkyje tampa nevaldomas“, – sako K.Taškūnas.
