Suprasti akimirksniu
- Teorijos galima mokytis savarankiškai, jeigu mokotės eksternu
- Lietuvoje mokiniui privaloma išklausyti 40 valandų teorijos kursą, nebent mokomasi eksternu
- Nėra jokio bendro klausimyno, pagal kurį mokiniams būtų patogiau pasiruošti „Regitros“ egzaminui
„Teorija dėstoma taip: ateina dėstytojas, įsijungia kompą ir skaito viską iš eilės. Tos jo skaidrės neįdomios. Taip pat ir su Kelių eismo taisyklėm, koks čia aiškinimas, jei tik perskaito, ir tiek? Aš namie galiu perskaityti tas taisykles. Tai kam man tos teorijos pamokos?“ – tokių ir panašių skundų apie vairavimo mokyklų darbą labai nesunkiai galima rasti įvairiuose internetiniuose puslapiuose, kuriuose reitinguojamos vairavimo mokyklos.
Kodėl reikia dalį pinigų, skirtų kursams, išleisti teorijos pamokoms? O ar tos pamokos tikrai yra nereikalingos ir ar puikiam vairuotojui išugdyti pakaktų tik praktinių valandų, skirtų važinėjimui automobiliu?
Ar daug teorijos į naudą?
Mokantis vairuoti lengvąjį automobilį tenka išklausyti 40 valandų trunkantį teorijos pamokų kursą. Teorijos pamokose yra aiškinamos Kelių eismo taisyklės, pasakojama apie pagrindinius automobilio veikimo principus, dėstomi saugaus eismo pagrindai. Mokiniams taip pat yra rodomi mokomieji filmukai, supažindinama, kokia yra atsakomybė ir pasekmės, kai nesilaikoma Kelių eismo taisyklių.
Daugeliui tokios teorijos pamokos yra itin vertingos, tačiau yra ir tų, kurie teigia, kad tos 40 valandų yra laiko švaistymas, kurio reiktų atsisakyti, arba bent jau sumažinti mokymo valandų skaičių.
„Tai gal nereikia ir gydytojų – sveikime užkeikimais ir burtais“, – ironijos neslepia vairavimo instruktorius ir saugaus eismo specialistas Artūras Pakėnas.
„Man yra absurdas, kai kas nors teigia, kad teorijos pamokų nereikia. Mokytis vairuoti atėję jaunuoliai visiškai nesupranta Kelių eismo taisyklių, jiems jas reikia aiškinti“, – teigia A.Pakėnas.
„Man yra tekę dalyvauti seminare, kuriame susirinkę eismo specialistai, Susisiekimo ministerijos atstovai, transporto inspekcijos atstovai, vairavimo instruktoriai, „Regitros“ atstovai analizuoja, diskutuoja, ginčijasi apie vieną ar kitą Kelių eismo taisyklių punktą. Tai jeigu tokiems kompetentingiems asmenims, kuriems KET yra įaugusios iki kaulų čiulpų, kyla klausimų apie tas taisykles, tai ką apie KET iš pirmo perskaitymo gali suprasti vienuoliktokas?“ – pavyzdį pateikė A.Pakėnas.
„Galiu pasakyti iš praktikos: jeigu pas mane į automobilį atsisėda asmuo, išlaikęs teorijos egzaminą „Regitroje“, tačiau mokęsis taisykles savarankiškai (eksternu), jis nesupranta, ką daro. Jis būna išmokęs taisykles, tačiau ne jų pritaikymą realiame gyvenime. Atvirkštinė situacija yra su mokiniu, kuris būna išklausęs teorijos kursą. Su tokiu mokiniu būna žymiai lengviau, kadangi taisykles jam paaiškino mokytojas ir visiškai nebesvarbu, iš kokios mokyklos mokinys atėjo“, – teigė instruktorius.
Pacitavus pašnekovui anonimo parašytą skundą apie vienos vairavimo mokyklos darbo specifiką, A.Pakėnas sutiko, kad tokie dėstytojai yra tik laiko švaistymas, ir jų pamokos yra visiškai nereikalingos, tačiau gero ir kompetentingo mokytojo kelių taisyklių aiškinimas yra būtinas.
„Aš sutinku, kad būna blogų mokytojų, taip pat kaip ir būna blogų kirpėjų ar kitų sričių atstovų. Taip pat aš sutinku, kad problemų teorijos dėstyme tikrai yra, tačiau tai nereiškia, kad reikia mažinti valandų skaičių ar išvis atsisakyti teorijos pamokų – tiesiog reikia spręsti problemas. Lygiai toks pats pavyzdys – mes nesustosime kirpti plaukus, jeigu vieną kartą mus kreivai nukirps kirpėjas“, – teigia A.Pakėnas.
Šiek tiek kitokios nuomonės yra įmonės „Regitra“ direktoriaus pavaduotojas Saulius Šuminas, jis teigia, kad teorijai skiriamų valandų skaičius yra per didelis.
„Aš manau, kad 40 valandų yra šiek tiek per daug. Tenka nugirsti ir mokinių atsiliepimų, jie teigia, kad kai kuriose mokyklose vairuotojų mokytojai neturi ką pasakoti tiek ilgai. Paskaitos vyksta trumpai“, – sakė S.Šuminas.
Tačiau A.Pakėnas atkerta, kad pažįsta ne vieną nuostabų vairavimo mokytoją, kurio teorijos pamokų mokiniai klausosi ausis ištempę. Tokiems mokytojams 40 valandų netgi yra per mažai, kad išaiškintų visas kelių eismo subtilybes.
„Įžvelgiu tokį paradoksą – mūsų šalis, kartu su kaimynais latviais, esame vienos avaringiausių valstybių visoje Europoje, tačiau mokiniams yra skiriama daugiausia teorijos pamokų. Mūsų mokiniai skiria 40, o latviai 55 valandas teorijos pamokoms. Palyginimui – šalys, kuriose įvyksta mažiausiai eismo įvykių – Olandija, Švedija, Didžioji Britanija – išvis neturi teorijos mokymui skirtų privalomų valandų skaičiaus“, – argumentuoja S.Šuminas.
Visgi vairavimo mokyklos „Amplius“ vadovas A.Pakėnas turi paaiškinimą ir šiam „Regitros“ atstovo teiginiui:
„Užsienio šalių knygynuose yra pilna lentyna vadovėlių, skirtų vairavimo mokymui, kiek specialių leidinių suprasti Kelių eismo taisykles turime Lietuvoje? Nulį“, – pastebi instruktorius.
„Kodėl cypia stabdžiai?“
Didelę dalį teorijos pamokų „suvalgo“ techninės dalies mokymas. Ar paprastam vairuotojui, kuriam automobilis yra priemonė nuvykti iš taško A į tašką B, reikalingas techninės automobilio dalies išmanymas?
Šiuo klausimu bendrą nuomonę turi tiek vairavimo specialistas, tiek „Regitros“ atstovas.
„Praktika rodo, kad vairuotojui užtenka žinoti, ką reiškia prietaisų skydelyje įsižiebę tam tikri simboliai (lemputės), žinoti, atsidarius variklio gaubtą, kuri talpa yra skirta kokiam skysčiui ir mokėti pakeisti padangą – šių minimalių techninių žinių užtenka saugiai vairuoti automobilį“, – teigia „Regitros“ direktoriaus pavaduotojas Saulius Šuminas.
„Man, kaip vairuotojui, tiek daug techninių žinių tikrai nereikia“, – su S.Šumino nuomone sutinka A.Pakėnas.
„Regitros“ direktoriaus pavaduotojas taip pat priduria, kad teorijos egzamino klausimyne beveik nėra jokių klausimų apie techninę automobilio dalį.
„Pavyzdžiui, „Regitros“ klausimyne, kalbu apie B kategorijos egzamino klausimus, jūs net nerasite klausimų apie techninę automobilio dalį, konstrukcinius ypatumus – tai mūsų nedomina, mums svarbiausia yra patikrinti, kaip vienoj ar kitoj situacijoj žmogus elgsis, kokius sprendimus priims, kad būtų užtikrintas visų eismo dalyvių saugumas. Tai, kaip aš visada sakau, yra svarbiau už technikos išmanymą“, – įsitikinęs S.Šuminas.
Kaip teigia „Regitros“ direktoriaus pavaduotojas, prie tokio techninės dalies brukimo mokiniams prisideda ir vairavimo mokyklų aplinka.
„Kiek teko šnekinti dabar vairavimo besimokančius būsimus vairuotojus, pati mokymo aplinka reikalauja atnaujinimo – ant sienų kabo savo turiniu kelias dešimtis metų nekitę plakatai, kuriuose pavaizduoti skersiniai automobilio elementų pjūviai ir t.t. Žmonės stebisi – kam viso to reikia? Kolega iš Švedijos, apsilankęs vienoje vairavimo mokykloje Lietuvoje, replikavo – „Taip mūsų vairavimo mokyklos atrodė 1950–1960 metais“, – pasaulyje jau seniai kalbama apie vairavimą kaip socialinį reiškinį, kur pirmoje vietoje žmogus, vairuotojas, jo sprendimų motyvai, o ne įranga ir jos veikimas“, – savo įžvalgomis dalijosi S.Šuminas.
Nėra bendros sistemos
Tai, kad „Regitra“ neklausia nieko apie techninę automobilių pusę, tačiau vairavimo mokyklose to yra mokoma, atskleidžia dar vieną problemą – bendros sistemos nebuvimą.
Šiuo metu nėra jokio egzistuojančio bendro klausimyno, kuris būtų naudojamas vairuotojų rengimui mokyklose ir egzaminavimui „Regitroje“. Tokia pati situacija yra ir su mokomąja medžiaga – nei filmukų, nei kitokios vaizdinės informacijos nėra – vairavimo mokyklų instruktoriams tenka patiems atlikti namų darbus ir pasirūpinti tokia medžiaga:
„Bendro klausimyno nėra. Vaizdinę informaciją aš renkuosi pats. Internete pilna tiek filmukų, tiek kitokių mokomųjų priemonių“, – teigia A.Pakėnas.
Iš viso to kyla klausimas – kaip be teorijos pamokų pasiruošti „Regitros“ egzaminui?
„Tai kodėl „Regitra“ tyli, kodėl nepasidalija savo klausimynu? Mano mokiniai klausia manęs, kodėl jūs nemokėte manęs to ar ano, su kuo aš susidūriau „Regitros“ egzamino metu. O kur tie klausimai užrašyti, yra kažkur leidinys su CD disku? Aš kažkodėl tokio leidinio nemačiau, o aš dėstau tai, ką yra numačiusi transporto inspekcijos programa, tad kodėl „Regitra“ turi kažkokių savo klausimų, apie kuriuos kiti nežino?“ – apie bendros sistemos nebuvimo problemą kalba A.Pakėnas.
„Transporto inspekcija turi susikooperuoti su „Regitra“, kad paruoštų bendrą klausimyną, bendrą tematiką, ko reikia išmokyti mokinius, ir ko jų bus klausiama egzaminų metu. Atsakykite man, kaip mokiniui, kuris ruošėsi eksternu ir kažkur skaitė Kelių eismo taisykles, ką daryti, jei į kelią išbėgo viena stirna? Stoti, nes stirnos bėga būriais ir gali būti, kad jų išbėgs daugiau, ar važiuoti toliau? Ką daryti, kaip atsakyti į tokį klausimą, kurį sugalvojo paklausti „Regitros“ metodinis skyrius?“ – retoriškai klausia A.Pakėnas.
A.Pakėnas teigia, kad dažnas mokinys galvoja, kad su viena ar kita situacija jis realybėje nesusidurs ir tai esą yra jam nereikalinga, tačiau geras mokytojas tas 40 teorijos valandų išnaudos labai kokybiškai ir efektyviai, išaiškindamas judėjimo laisvę norinčiam pajausti mokiniui kiekvieną Kelių eismo taisyklę.
Na, o tokie dėstytojai, apie kuriuos kalbėjome straipsnio pradžioje, liks neefektyvūs, net jei ir būtų sumažintas privalomų teorijos valandų skaičius.
