Technologijos, kurios yra ganėtinai sudėtingos, sutinkamos toli gražu ne kiekviename automobilyje: dažniausiai pačias naujausias turi tik ypač aukšto komplektacijos lygio modeliai. Šiame straipsnyje išvardintos technologijos, kurios jau yra pradėtos naudoti kai kurių gamintojų, ir tos, kurios dar yra tik koncepto fazėje.
Kai buvo susirūpinta automobilių saugumu, visuomenei buvo pristatyta labai daug saugumo technologijų, kurias šiandien turi daugelis automobilių. Tada kai kurios technologijos atrodė kaip iš gero fantastinio filmo scenarijaus. Tačiau kad ir kaip keistai ir beprotiškai skambėtų kai kurie konceptai, labai tikėtina, kad jie bus įgyvendinti ir ateities automobiliai turės tai, kas dabar atrodo neįmanoma.
Pavyzdžiui, pirmieji elektroninę stabilumo programą pradėjo naudoti japonai, gamindami automobilį „Toyota Crown“. Pirmieji modeliai su šia sistema buvo išleisti 1983 metais. Tada ši sistema buvo brangi, retai sutinkama. Ko gero, žmonės teigė, kad tokia sistema nepasiteisins, nes ji yra brangi, taisymui reikalingos specialios žinios ir pan. Pasižiūrėkite šiandien – tokią sistemą turi visi nauji automobiliai, o su analogiška sistema važinėja ir begalė 15 metų senumo transporto priemonių.
Taigi, kokios saugumo sistemos bus sutinkamos automobiliuose jau netolimoje ateityje?
Autonominė stabdymo sistema
Ši sistema jau sėkmingai montuojama į naujus automobilius jau maždaug penketą metų. Jos pradininkai buvo švedai, pradėję montuoti šią sistemą į „Volvo“ automobilius.
Sistema veikia labai paprastu principu: automobilio priekyje esantys jutikliai ir kameros, fiksuoja bet kokį judėjimą, vykstantį priešakyje. Jeigu jūs pavojingai artėjate prie transporto priemonės ar kito objekto, sistema perduoda garsinį signalą, o vairuotojui nereaguojant, pati sustabdo automobilį.
Avarinio stabdymo sistema gali būti naudinga, jeigu susidūrimo ir nepavyks išvengti. Prieš pat susidūrimą ji sumažins automobilio greitį, tad vietoj smūgio 60 km/val. greičiu, automobilis į kliūtį gali rėžtis tik 20 km/val greičiu. Išvengti avarijos nepavyks, tačiau smūgio jėga bus žymiai mažesnė. Tai atsilieps ne tik jūsų sveikatai, tačiau ir piniginės storiui, kai taisysite automobilį.
Analogišką sistemą montuojamą į automobilį „Peugeot 208“ išbandė ir 15min žurnalistai. Kaip ši sistema atrodo ir ar ji veiksminga, galite pažiūrėti paspaudę čia.
Šiandien ši sistema montuojama į daugelį naujų automobilių. Kai kurie avarinio stabdymo (arba autonominio stabdymo) sistemą turi net bazinėje automobilio įrangoje. Kai kurie gamintojai už šią sistemą gali paprašyti atseikėti 300 – 1900 eurų.
TAIP PAT SKAITYKITE: Automobilis gali sustoti prieš kliūtį pats, tačiau kiek tai kainuoja?
Naktinio matymo įtaisai
Na, ne, tai nebus tie įtaisai, kuriuos mes įpratę matyti filmuose – didžiuliai akiniai, kurie leidžia matyti tamsoje. Tiesą sakant, tamsoje matys tik automobilis, o jūs pats tik išvysite tai, ką svarbaus jis užfiksuos. Viskas skamba išties komplikuotai, bet leiskite paaiškinti.
Šios sistemos pagrindas – infraraudonieji spinduliai. Specialūs davikliai, esantis automobilio priekyje, galės aptikti judančius objektus, kurių jūs neįžvelgsite plika akimi – tiek toli nešvies automobilių žibintai.
Objekto, ar tai būtu į kelią išėjęs laukinis gyvūnas, ar įkaušęs Petras iš vakarinių linksmybių, atvaizdas bus perteiktas ant automobilio prietaisų skydelio ar projekcinio ekrano, esančio ant automobilio stiklo.
Šią sistemą jau pradėjo kurti ir tobulinti kai kurie automobilių gamintojai: BMW, „Audi“, „Mercedes-Benz“ ir kt. Kaip ji atrodo, galite matyti nuotraukoje, esančioje apačioje.
Oro pagalvės ant variklio dangčio
Ši sistema gerokai sumažins žuvusių pėsčiųjų keliuose skaičių. Visa sistema yra ganėtinai paprasta – nutrenkus žmogų, iššoks specialios oro pagalvės, įtaisytos tarp priekinio automobilio stiklo ir variklio dangčio.
Tai gerokai sumažins partrenktų žmonių galvos pažeidimus – juk trenkti galvą į minkštą pagalvę yra gerokai saugiau, negu kristi ant kieto variklio dangčio.
Yra du analogiškos sistemos variantai – pirmas, kai variklio gaubtas šiek tiek pasikelia į viršų, o kitas, apie kurį kalbame – iššokanti oro pagalvė, mažinanti galvos traumų galimybę.
Šiek tiek pasikeliantį variklio dangtį, avarijos atveju, montuoja ne vienas automobilio gamintojas, o oro pagalvių prie variklio dangčio technologija kol kas nėra labai populiari – ją montuoja tik „Volvo“.
Kol kas švedai šią sistemą montuoja tik į automobilius „Volvo V40“ ir „Volvo V40 Cross Country“.
Žinoma, tokios sistemos diegimas susikerta su biurokratinėmis ir piniginėmis problemomis. Nedaugelis naujo automobilio pirkėjų norės sistemos, kuri kainuos didelius pinigus, o saugumo pačiam vairuotojui ir keleiviams neatneš. Tas pats galioja ir gamintojui – tokios sistemos diegimas išaugins galutinio produkto kainą, tad bendra automobilio kaina bus didesnė. Daugelis vairuotojų mieliau pasirinks sistemą, kuri bus naudinga automobiliu važiuojantiems keleiviams, o ne kitiems, tad mokės pinigus būtent už pastarąją.
Galbūt padėtis keisis, kai, pavyzdžiui, „Euro NCAP“ nesuteiks penkių žvaigždučių saugumo įvertinimo automobiliui, neturinčiam tokios oro pagalvių ant variklio dangčio sistemos. Tokiu atveju gamintojai bus priversti montuoti šią sistemą, norėdami parduoti savo produktą.
Kur žiūri tu, ten ir žibintai
Taip, panašu, kad ateityje tokia technologija bus prieinama visuose automobiliuose. Pirmieji apie tokią technologiją ne tik pradėjo kalbėti, tačiau ir ėmėsi darbų „Opel“ inžinieriai.
Praeitų metų pavasarį šie skelbė, kad tokia sistema bus pradėta testuoti automobiliuose po maždaug 18 mėnesių, t.y. jau šį rugsėjį. Tačiau kaip veiks ši sistema, nežinoma.
Pavyzdžiui, kas įvyks vairuotojui užsimerkus? Kur švies žibintai, jeigu vairuotojas bus užsidėjęs akinius nuo saulės? Kaip reaguos sistema į išpučiamus cigaretės dūmus automobilio salone ir pan.
TAIP PAT SKAITYKITE: „Opel“ paskelbė apie automobilių žibintų technologiją, šviečiančią ten, kur žiūri vairuotojas
Vairuotojo nuovargio atpažinimo sistema
Sistemos tokiu pavadinimu jau nieko nenustebinsi. Daugelyje naujų automobilių, panaršius po informacinę sistemą, galima rasti kavos puodelių ikonas. Įsižiebus, pavyzdžiui, 5 iš 5 ikonėlių, automobilyje pasirodo pranešimai, kuriuose prašoma jūsų sustoti išgerti kavos, energetinio gėrimo ar parūkyti – jei tai tik jums padeda prasiblaškyti.
Įprasta nuovargio sistema supranta, kad vairuotojas yra pavargęs, kai šis pradeda nedėmesingai vairuoti – pavyzdžiui, dažnai nerodydamas posūkio signalo, kerta eismo juostas.
Tačiau kitoks analogiškos sistemos konceptas skenuoja jūsų akis, lūpas ir aptinka „keistus judesius“. „Keisti judesiai“ – dažnas ir lėtas mirksėjimas, žiovulys, galvos purtymas ir panašūs, miegą ir pavargimą identifikuojantys veiksniai.
Kol kas panašaus pobūdžio sistema, kuri matuoja ar transporto priemonės valdytojas yra pavargęs, naudojama traukiniuose. Lietuvos mašinistai ant riešo turi specialią apyrankę, kuri matuoja odos elektrinę varžą.
Kuo ši varža didesnė, tuo labiau atsipalaiduoja žmogaus kūnas. Kitaip tariant, žmogui pasidarant mieguistu, didėja odos elektrinė varža. Šiai kylant, pasigirsta garsinis signalas, o mašinistui nereaguojant, traukinys automatiškai stabdomas.
Kas žino, gal ateityje panašūs prietaisai šiuos odos elektrinės varžos pakitimus galės nustatyti nuotoliniu būdu, taip identifikuodami, kad vairuotojas yra pavargęs?
