Didėjant automobilio greičiui, padangų sukibimas su keliu mažėja. O esant šlapiai kelio dangai šis reiškinys vyksta dar intensyviau. Todėl automobilis per liūtį gali tapti nevaldomas net tiesiame kelyje. Iš pradžių dėl šlapių dulkių, tepalo ir suodžių dalelių sluoksnio, kuris veikia panašiai kaip plona sniego pliurzė. Vėliau, liūčiai įsibėgėjus ir nuplovus nuo kelio nešvarumus – dėl vandens sluoksnio tarp kelio paviršiaus ir padangos protektoriaus.
Pavyzdžiui, važiuojant 80 km/val., kai vandens plėvelės storis 1 mm, padangų sukibimas sumažėja maždaug dvigubai. Jei lietus pila kaip iš kibiro – net 5 kartus.
Turbūt esate pajutę: kuo didesnis greitis ir stipresnis lietus, tuo dažniau aplanko jausmas, kad automobilio vairas „tuščias“, „nejautrus“, „plaukiojantis“. Tai labai apsunkina ne tik stabdymą, bet ir elementarų manevravimą.
Pavyzdžiui, jei, važiuodami tuo pačiu 80 km/val. greičiu, bandysite sustabdyti automobilį, jums prireiks 1,5 karto ilgesnio „nusileidimo tako“, nei normaliomis sąlygomis. Stabdymo kelias tokiu atveju pailgės maždaug 20 m. Taigi, jei vairuotojas pagavo žioplį ir neapskaičiavo savo jėgų, avarijos išvengti bus sunku.
Vandens pleištas ir akvaplanavimas
Kuo didesnis greitis, tuo greičiau artėjate prie akvaplanavimo – būsenos, kai padangos protektorius jau nebesugebės išstumti vandens ir prieš ratą susidarys vandens pleištas. Kitaip tariant, jūsų automobilis ims „plaukti“.
Kuo didesnis greitis, tuo greičiau artėjate prie akvaplanavimo – protektorius jau nebesugebės išstumti vandens.
Važiuojant minėtu greičiu (kuris, pripažinkime, daugeliui neatrodo didelis), norint per lietų išsaugoti sukibimą su keliu, padanga turi sugebėti išspjauti arba išstumti apie 25 l vandens per sekundę.
Ar duosite jai tam pakankamai laiko? Antraip automobilis taps nevalomas ir nuplauks į šalikelę.
Todėl siūlome jums pasinaudoti šiais 5 patarimais ir išvengti nemalonumų lietaus metu.
