Šių kamerų duomenis gauna birželį atidarytas pažangus pervažų stebėjimo centras, kuris jau užfiksavo 350 kelių eismo pažeidimų.
Iš kitų stebimų pervažų vien per tris mėnesius užfiksuota beveik 200 – visi šie vaizdo įrašai perduoti policijai.
„Stebėjimo centre įdiegta 260 tūkst. eurų kainavusi intelektuali vaizdo stebėjimo ir analitikos sistema. Ji atpažįsta judančius objektus – žmones ir transporto priemones. Be to, sistema geba fiksuoti didesnį nei vieno metro pločio ir aukščio objektą, kuris sustoja geležinkelio pervažos pavojingoje zonoje ilgiau nei 10 sekundžių. Tokiu atveju sistema operatoriui siunčia kliūties aliarmą su vaizdu į minėtą objektą“, – teigia „LTG Infra“ generalinis direktorius Vytis Žalimas.
Pagal eismo įvykių pervažose skaičių ES šalyse, Lietuva užima 9 vietą ir patenka tarp valstybių, kuriose situacija vertinama saugiausiai. Pagal šį rodiklį prasčiausia situacija yra Estijoje, Graikijoje ir Kroatijoje, kurioms tenka didžiausias skaičius avarijų geležinkelio pervažose, tenkančioms milijonui traukinio nuvažiuotų kilometrų.
Kokios baudos pažeidėjams
Anot „LTG Infra“ generalinio direktoriaus Vyčio Žalimo, atnaujinus pervažas eismas taps dar saugesnis – intensyviausio eismo pervažose įrengiamos vaizdo kameros, o užfiksuoti eismo taisyklių pažeidimai operatyviai perduodami policijai. Kasdien vidutiniškai fiksuojami trys važiavimo per geležinkelio pervažas taisyklių pažeidimai, kurie užtraukia baudą nuo 360 iki 560 eurų ir atima teisę vairuoti nuo 2 iki 6 mėnesių.
„Pervažos, kurių Lietuvoje yra daugiau nei 500, yra nuolatos prižiūrimos, atliekamas jų remontas, modernizacija ar rekonstrukcija. Šiuo metu 46 pervažose, kur vyksta intensyviausias eismas, jau dabar yra įrengtos vaizdo kameros“, – sako V.Žalimas.
Siekiant dar labiau padidinti transporto priemonių saugumą geležinkelio pervažose, šių metų birželį pradėjo veikti pažangus pervažų stebėjimo centras, kuriame operatorius centralizuotai stebi eismo padėtį vienuolikoje pervažų. Iš viso šiame centre numatoma stebėti apie 90 pervažų.
