Pasak komiteto vadovės, šiuo metu susidaro ydinga situacija, kai Baudžiamasis kodeksas numato 1–3 metų vairavimo teisės atėmimo sankciją, o pagal Administracinių nusižengimų kodeksą vairavimo teisę galima atimti iki penkerių metų.
„Išnagrinėjus nurodytas Baudžiamojo ir Administracinių nusižengimų kodeksų nuostatas lyginamuoju aspektu darytina išvada, jog už administracinius nusižengimus numatyta griežtesnė poveikio priemonė nei už veikas, pripažįstamas nusikaltimais“, – teigiama Baudžiamojo kodekso pataisos aiškinamajame rašte.
Baudžiamasis kodeksas leidžia atimti vairavimo teisę, jei dėl eismo įvykio buvo sužalotas ar žuvo žmogus, jei apsvaigęs vairuotojas padarė didelės turtinės žalos, o sankcija gali būti taikoma iki trejų metų. Jei draudimas paskiriamas kartu su laisvės atėmimu arba areštu, jis taikomas visą laisvės atėmimo ar arešto atlikimo laiką.
Teisės vairuoti transporto priemonę atėmimas numatytas ir Administracinių nusižengimų kodekse, o čia sankcijos taikymo terminas yra ilgesnis nei Baudžiamajame – iki penkerių metų. Pavyzdžiui, už chuliganišką vairavimą esant neblaiviam (ne daugiau negu 1,5 promilės) privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų.
Už transporto priemonių vairavimą apsvaigus nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų taikoma nuo vienų iki ketverių metų vairavimo teisės atėmimo sankcija, aiškinamajame rašte pateikiama ir daugiau atvejų, kai už administracinį nusižengimą gali būti taikoma ilgiau trunkanti vairavimo teisės atėmimo sankcija nei už nusikaltimu pripažintą veiką.
„Baudžiamojo poveikio priemonė, kuri gali būti teismo paskirta asmeniui už padarytą nusikalstamą veiką, yra švelnesnė, nei privalomai skiriama už administracinio nusižengimo, kuris yra lengvesnis ir mažiau pavojingas, padarymą“, – daro išvadą A.Širinskienė ir siūlo Baudžiamajame kodekse maksimalią sankcijos ribą pratęsti nuo trejų iki penkerių metų.
Aiškinamajame rašte nurodoma, kad pirminis pataisos iniciatorius yra Generalinė prokuratūra.