„Ar saugiai šiandien čia atvykote?“ – tokiu klausimu trečiadienį prasidėjo konferencija.
„Žiemą Kauno keliai yra geresni nei Vilniaus. Tuo galime pasidžiaugti“, – šmaikštavo sveikinimo žodį taręs Kauno apskrities policijos viršininkas Darius Žukauskas.
Pasak jo, Kauno policijos tikslas – jog nebūtų nė vieno, žuvusio apskrities keliuose. Tačiau, komisaro teigimu, galima įrengti daugybę eismo saugumo priemonių, tačiau jei nėra visuomenės sąmoningumo, sunku ką pakeisti.
„Štai Karmėlavoje įrengtas modernus šviesoforas: viršijus greitį, užsidega raudonas signalas. Tačiau greitį viršijantis vairuotojas jį greitai prašoka, o už jo ramiai važiavę priversti sustoti. Tarsi baudžiami ne tie.
Arba egzistuoja BMW vairuotojų kultūra. Lenktyniauja, kas daugiau kirs ištisinių linijų ar neparodys posūkio signalų. Svarbiausia – vairuotojų bei pėsčiųjų sąmoningumo ugdymas. Ir pradėti tą ugdymą reikia nuo darželinukų“, – įsitikinęs D.Žukauskas.
Komisaro teigimu, kartu su savo vaikais į eismo saugumo akcijas turėtų įsitraukti ir jų tėveliai. Pvz., pabudėti kokį rytą prie mokyklos pėsčiųjų perėjos. Tik rodant pavyzdį galima pasiekti pokyčių.
Pagrindinė priežastis, dėl kurios Kauno apskrityje sužalojami ar žūsta pėstieji, pasak Kauno apskrities policijos Kelių policijos valdybos viršininko Dano Česnausko yra tai, kokiu greičiu važiavo automobilis.
Kaip pavyzdį jis pateikė eismo įvykio, kuomet Kovo 11-osios g. buvo partrenkta pėsčioji, vaizdo įrašą. Šios avarijos metu moteris nukentėjo nestipriai, nes automobilis važiavo leistinu greičiu.
„Vairuotojo atsakomybės rūšis – administracinė ar baudžiamoji – priklauso nuo pėsčiojo sužalojimų lygio. Jei sveikata sutrikdyta nežymiai, gydymas trunka iki mėnesio, kaltininkui gresia administracinė atsakomybė, tai yra jis gali prarasti teisę vairuoti ilgiausiai metams. Be to, jam skiriama bauda nuo 150 iki 400 eurų.
Jei sužalojimai dideli – baudžiamoji atsakomybė. Sužalojimai priklauso nuo to, į kurią mašinos vietą trenkiasi pėsčiojo galva. Jei ne į stiklą, o atramas – dažniausiai pasekmės būna skaudžios“, – tikino D.Česnauskas.
Kaune šiemet žuvo šeši pėstieji. Keturi įvykiai nutiko nakties metu. Visi žuvusieji nedėvėjo atšvaitų, nors jų policija išdalijo apie 13 tūkst.
„Didžiausias žuvusiųjų skaičiaus mažėjimas Lietuvoje jaučiamas būtent Kauno apskrityje. Prie to po 10–15 proc. prisideda policija, savivaldybė, žiniasklaida. Tačiau svarbiausia – viešinimas, informacijos pateikimas. 50 proc. eismo saugumas priklauso nuo visuomenės sąmoningumo“, – anksčiau D.Žukausko išsakytoms mintims pritarė D.Česnauskas.
Gatvių remontai – ir minusas
Pasak D.Česnausko, Kauno mieste rekonstruotose perėjose žuvusiųjų ir sužeistųjų nebeliko, tik kiek sulėtėjo eismas. Tad eismo saugumo priemonės veikia. Tačiau kartais gatvių rekonstrukcijos suveikia priešingai: štai atnaujinus Raudondvario pl. asfaltą, pirmosios dienomis jautėsi išaugę mašinų greičiai. Tuomet išaugo ir eismo įvykių skaičius. Praėjus dešimčiai dienų, viskas grįžo į senas vėžes. Taip yra ir su kitų gatvių remontu.
Atnaujinus Raudondvario pl. asfaltą, pirmosios dienomis jautėsi išaugę mašinų greičiai. Tuomet išaugo ir eismo įvykių skaičius. Praėjus dešimčiai dienų, viskas grįžo į senas vėžes.
„Po gatvės rekonstrukcijos policijos pareigūnams reikia budėti 3–7 d. Taip išvengiama greičio viršijimo dėl lygesnio kelio“, – teigė D.Česnauskas.
Kalbėdamas apie pažeidėjus gatvėse, D.Česnauskas pasidžiaugė Kauno apskrities policijos įsigytu nežymėtu „Škoda Octavia“ automobiliu. Jo nuomone, kauniečiai jau atpažįsta šią mašiną ir sumažina greitį. Patruliuojant su ja, pareigūnams pažeidėjus nustatyti yra lengviau nei tarnybiniu automobiliu.
Kauno miesto savivaldybės Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas Paulius Keras pristatė „juodųjų dėmių“ Kaune žemėlapį ir patikino, jog miesto valdžia turi užsibrėžusi tikslą iki 2018 m. panaikinti visas nesaugiausias vietas Kauno gatvėse, kurių priskaičiuojama net 71. 39 jų egzistuoja sankryžose, 32 – gatvių ruožuose. 2016 m. panaikintos 35 „juodosios dėmės“.
Avarijų skaičius, anot jo, priklauso net nuo naftos kainų šuolio: pingant degalams, didėja eismo intensyvumas, o tuomet didėja ir avarijų skaičius.
„Vieta tituluojama „juodąja dėme“ tuomet, kai per ketverius metus įvyksta keturi eismo įvykiai, kurių metu nukentėjo žmogus. Skaudžiausi įvykiai – kairiųjų posūkiu metu įvykstantys šoniniai susidūrimai. Daugiausia pėsčiųjų nukenčia būtent „juodosiose dėmėse““, – patikino P.Keras.
Kartais kelio ženklai yra problema
Pasak jo, infrastruktūros problemos nulemia tik 8,02 proc. eismo įvykių. Žmogiškasis faktorius – net 82,84 proc. Tad švietimas padarytų daug didesnę įtaką didinant eismo saugumą mieste nei eismo saugumo priemonių diegimas.
„Sieksime panaikinti kuo daugiau nereguliuojamų sankryžų, ypač tokiose magistralinėse gatvėse kaip Jonavos ar Taikos pr. Dar viena itin pavojinga pėsčiųjų perėja yra Nuokalnės g., bet eismo įvykių ten nėra daug dėl to, kad pėsčiųjų srautas mažesnis.
Kitąmet dešimt miesto vietų bus įrengti ir greičio matuokliai. Kovo 11-osios g. jau sausį diegsime interaktyvias pėsčiųjų perėjas. Priėjus prie jos žmogui, užsidegs LED lemputės, perspėjančios vairuotojus. Toliau diegsime didesnio atspindžio kelio ženklus. Didelis dėmesys bus skirtas pėsčiųjų perėjų apšvietimui“, – būsimus darbus vardijo Kauno miesto savivaldybės atstovas.
Anot jo, paskaičiuota, jog važiuodamas miestu 20 min., norą viršyti greitį vairuotojas jaučia apie 6 min. Mažai, P.Kero nuomone, kas supranta ir naująjį gyvenamosios zonos Senamiestyje ženklą. Greitis miesto širdyje yra apribotas iki 20 km/val., pirmenybę suteikiant pėsčiajam.
„Diegiame daug saugaus eismo priemonių, tačiau kartais jų visiškas nebuvimas išsprendžia problemas. Štai Austrijos mieste Grace, vienoje „juodąja dėme“ pavadintoje vietoje, nuolat kildavo avarijos. Galiausiai nuspręsta panaikinti visus kelio ženklus. Mums tai atrodo kaip chaosas, tačiau avarijos baigėsi. Vairuotojai vadovaujasi vairavimo kultūra, tolerancija.
Jis išskyrė ir dar vieną problemą Kaune – Kelių eismo taisyklių nesilaikymą dviračių takuose. Dažnai regima, kaip Šančių dviračių take vaikšto mamos su vežimėliais, vedžiojami šuniukai, mokomi vairuoti vaikai.
Panašus sprendimas priimtas ir Paryžiuje. Tad sąmoningumas reiškia daug ką“, – pateikęs vaizdo įrašus, kaip pavyzdžius, patikino P.Keras.
Jis išskyrė ir dar vieną problemą Kaune – Kelių eismo taisyklių nesilaikymą dviračių takuose. Dažnai regima, kaip Šančių dviračių take vaikšto mamos su vežimėliais, vedžiojami šuniukai, mokomi vairuoti vaikai.
„Nesuprantama, kad dviratis – tai transporto priemonė, o dviračių takas – skirtas tik jiems. Juk mamos su vežimėliu neišvysime važiuojant vidury gatvės. Štai Vilniuje jau kuriasi precedentas, kai buvo nuteistas pėsčiasis, kelią pastojęs dviračiui“, – teigė P.Keras.
Jam pritarė ir D.Česnauskas. Jo teigimu, policija anksčiau retai kada išgirsdavo apie eismo įvykį, kuriame dalyvavo dviratininkas. Dabar tai – kasdienybė. Ir dažnai avarijos metu sugadintas dviratis net brangesnis už apgadintą mašinos dalį.
Efektyviausia priemonė – šviesoforų valdymas
Konferencijos metu išsakyti nuogąstavimai ir dėl Laisvės al. dviračių tako: kaip apriboti dviratininkų greitį, nes dažnai nukenčia pėstieji. Kalbėta ir apie viešojo transporto gatvės juostų skaičiaus didinimą. Juk prasidėjus spūstims, jose stringa ir autobusai bei troleibusai, tad tai viešojo transporto patrauklumo nedidina.
Užsiminta ir apie pėsčiųjų perėjų, kurios įrengtos iškart išvažiuojant automobiliams iš žiedų, problemą. Ruošiamasis jas perkelti kiek tolėliau.
Vis dėlto, efektyviausia eismo saugumo priemonė, anot P.Kero, – šviesoforų valdymas
Saugaus eismo situaciją Kauno rajone pristatė Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas bei Saugaus eismo komisijos pirmininkas Šarūnas Šukevičius. Pasak jo, Kauno rajonas – ypatingas, nes per jį eina ir Kauno regioniniai ir valstybiniai keliai, kuriuose šeimininkauti Kauno rajono savivaldybė nelabai gali.
Iš viso rajone – 1824 km kelių. 499 km jų – asfaltuoti, 1003 km – padengti žvyro danga. Š.Šukevičius prisipažįsta, jog dėl augančio gyventojų rajone skaičiaus ir lėšų trūkumo tiesiog nespėjame įrenginėti eismo saugumo priemonių. Pirmenybė teikiama kelių būklei, po to žiūrima į šaligatvius, pėsčiųjų-dviračių takus. Iš viso šiemet įrengti 22 greičio mažinimo kalneliai.
Tačiau Kauno rajono savivaldybės atstovo kalbos apie greičio mažinimo kalnelius greitai susilaukė replikos. Vienas vyras pasiguodė, jog prie įvažiavimo į Garliavą įrengti „gulintys policininkai“ – laužo viešuoju transportu vykstančių žmonių kaulus. Važiuojant per juos visi kyla į orą. Tai labiau ne eismo saugumo priemonė, o tramplinas. Be to, bilda bei skilinėja arti gyvenančiųjų namų sienos. Nejau tokie kalneliai atitinka normatyvus?
Iš viso šiemet Kauno rajone įrengti 22 greičio mažinimo kalneliai.
Atsakydamas Š.Šukevičius patikino, jog greičio ribojimo kalneliai visad sukelia diskusijų, tačiau jų nauda akivaizdi.
„Šiemet startavo naujų šviesoforų, apšvietimo, šaligatvių sutvarkymo projektai. Buvo apšviesta Akademijos seniūnija. Darbai bus tęsiami kitąmet. Prioritetas – pėsčiųjų perėjų apšvietimas“, – patikino Š.Šukevičius.
Tačiau ir dėl apšvietimo sulaukiama iš gyventojų priekaištų. Šviesdavo iki vidurnakčio, būdavo blogai, šviečiama visą parą – pykstama, kad švaistomos lėšos.
„Taip yra ir su kelių valymu. Padeda seniūnijos, ūkininkai, statybinių įmonių atstovai. Tačiau turi prisidėti ir kiekvienas gyventojas. Nejau sunku su kastuvu išeiti prie namų? Visi prašo tik duoti“, – problemą įvardijo Kauno rajono savivaldybės atstovas.
