Jei atvirai, 15min žurnalistas šio eksperimento metu greitajame autobuse buvo vienintelis keleivis, prisisegęs saugos diržą.
Saugos diržų nesisega 2 iš 3 keleivių
Kodėl taip vyksta? Juk, regis, įžengus į 21-ąjį amžių, neturėtų kilti klausimų, ar ši priemonė gali išgelbėti avarijos atveju. Juo labiau kad vairuotojai bei tolimųjų reisų autobusuose įrengti monitoriai primena, jog diržą užsisegti būtina.
Vis dėlto mūsų patirtį patvirtina ir tarptautinių maršrutų organizatoriaus „Lux Express“ tyrimas. Kaip sakė bendrovės vadovas Tomas Kaziliūnas, atliktų apklausų duomenimis, lengvuosiuose automobiliuose saugos diržus segasi 71 proc. keleivių, o autobusuose – tik 36 proc. Pas kaimynus situacija geresnė. Latvijoje diržų nesisega 24 proc., o Estijoje – 18 proc. autobusų keleivių.
Kodėl keleiviai taip elgiasi? Pasak T.Kaziliūno, dažniausiai nurodomos tokios priežastys: saugos diržas yra nepatogus, autobusas yra ir taip saugus. Be to, autobuso keleivį policijai sunkiau nubausti už saugos diržų nesegėjimą. Daugiau priežasčių sužinosite pažiūrėję filmuotą siužetą.
Mindaugas Katkus, Kelių ir transporto tyrimo instituto Saugaus eismo skyriaus viršininkas, sako, kad institutas taip pat atliko panašų tyrimą 2014 ir 2016 m. Jis rodo, kad lietuviai linkę segtis saugos diržą sėdėdami priekinėje automobilio sėdynėje.
„Taip išeitų, kad segamasi ne sau, o dėl policijos“, – replikavo M.Katkus.
Jo teigimu, įpročio segtis diržus nesuformavo ir sovietinių automobilių gamintojai. Iš pradžių sovietinėse VAZ, ZAZ ir „Moskvich“ visai nebuvo diržų. Vėliau buvo montuojami tik priekyje. Be to, ir daugelyje dabartinių automobilių, gale neprisisegus diržo, neveikia perspėjantis signalas – jis aktyvuotas tik priekinėms sėdynėms.
„Tačiau sėdintiems gale gal net svarbiau segtis nei priekyje. Nes, neprisiegęs priekinėje sėdynėje, avarijos atveju žaloja tik save. O smūgio metu, skriedamas iš galinės sėdynės, sužeis ir kitus“, – aiškino M.Katkus.
Kuri autobuso sėdynė yra saugiausia?
Jam antrino ir Olga Židovlenkova – vairavimo mokyklos „AmpliusLT“ instruktorė. Ji prisiminė, kad iki 2006 m. diržai autobusuose nebuvo privalomi. Toks sprendimas buvo motyvuojamas aukšta sėdėsena ir pakankamai „saugiu“ autobuso kėbulu. Tačiau ir autobusai patenka į avarijas, nors ir nedažnai. Todėl būtina imtis saugumo priemonių. Juo labiau kad smūgio metu dėl pagreičio kūnas gali „pasunkėti“ iki 3 tonų.
Be to, kaip aiškino instruktorė, tikrai ne visos autobuso keleivių vietos yra vienodai saugios. Tarkime, į autobuso galą gali įsirėžti sunkiasvoris. Taigi gale sėdėti nėra saugu. Kita vertus, sėdėti pačiame priekyje nėra saugu dėl galimos kaktomušos ar smūgio į kito automobilio galą (todėl priekinėse sėdynėse montuojami saugesni – trijų taškų diržai). Dviejų taškų diržai – paprastesni, užima mažiau vietos, tad jie montuojami toliau nuo priekio esančiose sėdynėse. Tiesa, reikia turėti omeny, kad dažniausiai smūgio grėsmė kyla iš kairės pusės. Tad saugiau dešinėje.
Kokia išvada? Saugiausia sėdėti ne prie lango, arčiau praėjimo ir pačiame autobuso centre: ir smūgio tikimybė mažesnė, ir lengviau evakuotis.
Ir dar vienas svarbus dalykas – diržus reikia naudoti teisingai, pagal paskirtį. Kad tinkamai sugertų smūgį. Todėl negalima jų dėtis persukus, diržas turi prilaikyti viršutinius krūtinės kaulus (nes jie stipresni) ir juosti ne pilvą, o klubus.
Teisingas būdas, kaip turėtų būti naudojami tritaškiai saugos diržai, parodytas asociatyvinėje nuotraukoje.
Tiems, kurie galvoja, kad, neprisisegus saugos diržo, išgelbės saugos pagalvė, derėtų pagalvoti dar kartą. Nes pagalvės išsiskleidžia apsaugodamos tik veidą. Tad pabandykite įsivaizduoti, kas iš jo liks, jei nestabdomi trenksitės kakta į pagalvę?
