Kad vairavimas išgėrus alkoholio yra pavojingas – įrodinėti nereikia. Tai tūkstančius kartų įrodyta moksliniais tyrimais, kuriuos nuolat papildo nelaimingų įvykių keliuose statistika.
Bet koks suvartoto alkoholio kiekis turi įtakos žmogaus organizmo veiklai – net pats mažiausias, nes alkoholis labai greitai patenka į smegenis ir daro didelę įtaką žmogaus psichikai ir elgesiui.
Kintantis elgesys
Alkoholio poveikis smegenims mūsų neužgriūna kaip cunamis vandenyno pakrantę – jis pasireiškia palaipsniui ir pradeda trikdyti smegenų centrus, kontroliuojančius įvairias mūsų veiklas. Iš pradžių jaučiamės drąsiau, žvaliau, tarsi atsikratę tam tikrų draudimų, šiek tiek susijaudinę, pakylėtos nuotaikos (nors nebūtinai). Bet po šiuo, tarsi gražesniu, fasadu jau slepiasi rimtesnės bėdos: pakitęs informacijos suvokimas bei jos apdorojimas, pasikeitęs elgesys.
Kas keičiasi? Štai keli visiems vairuotojams reikšmingi pokyčiai:
* pailgėja reakcijos laikas;
* atsiranda regos sutrikimų – susiaurėja įprastas regėjimo laukas, sunku įžiūrėti detales;
* pablogėja judesių koordinacija;
* neteisingai įvertinamas atstumas ir greitis;
* kyla sunkumų atliekant kelias užduotis vienu metu.
Labai klystate, jei manote, kad visi šie požymiai yra būdingi tik „gerai įkaušusiems“ – pokyčius sukelia net labai maža alkoholio koncentracija kraujyje.
Naivūs motyvai
Nepaisant didelės rizikos, vis dar gana daug vairuotojų ryžtasi vairuoti išgėrę alkoholio. Motyvai, kuriuos pateikia sustabdyti neblaivūs vairuotojai, yra įvairūs nuo „važiuoti reikėjo „tik“ nedidelį atstumą“, „neradau, kas parvežtų namo“, „važiavau „tik“ tuščiais užmiesčio keliais“, iki „iš kur mano kraujyje tos promilės, jei išgėriau tik vieną bokalą ir net ne šiandien, o vakar“ arba „vakarėlio metu šiek tiek išgėriau, bet ne tiek, kad viršyčiau leistiną normą“. Šie ir panašūs pasiteisinimai atskleidžia karčią tiesą – daugelis vairuotojų tiesiog nežino, kaip alkoholis veikia jų smegenis, nervų sistemą, raumenis, greičiausiai nepagalvoja, kad net mažiausios alkoholio dozės jau turi poveikį.
Daugelis vairuotojų tiesiog nežino, kaip alkoholis veikia jų smegenis.
Klaidinga manyti, kad tokios apsvaigusių vairuotojų „nuodėmės“ kaip neatsargumas, savo galimybių pervertinimas, nebaudžiamumo jausmas – susijusios su dideliais suvartoto alkoholio kiekiais. Toks „žinojimas“, paremtas tik nuogirdomis – vairavimas pavartojus alkoholio niekada nebuvo ir nebus saugus. Geras ir saugus vairuotojas negali teisintis nežinojimu ar susitaikyti su padidėjusia rizika, kurią sukelia alkoholio vartojimas.
Kas konkrečiai nutinka?
2010 m. paskelbti psichologiniai tyrimai aiškiai parodė, kad jei vairuotojo kraujyje alkoholio koncentracija yra 0,2–0,6 promilės, gali sumažėti regėjimo aštrumas, susiaurėti regėjimo laukas, sulėtėti reakcija. Kai alkoholio koncentracija 0,2–0,4 promilės, kurią daug kas Lietuvoje įvardintų „šiek tiek vakarienės metu išgėriau, bet ne tiek, kad viršyčiau leistiną normą“, dėmesys gali susiaurėti iki regos lauko centro, vaizdžiau tariant, mes dėmesį sukoncentruojame tik į konkretų objektą ir jau nebematome, kas vyksta aplink mūsų automobilį, bei į tai nereaguojame. Toks alkoholio kiekis turi įtakos ir pažintinėms funkcijoms – vairuotojas blogiau suvokia vizualinius aplinkos dirgiklius, prasčiau atpažįsta mažesnius objektus, pavyzdžiui, kelio ženklus. Taigi vairuotojas „mato mažiau“, reaguoja lėčiau, o tai gerokai didina eismo įvykio riziką. Be to, net tokia alkoholio koncentracija pablogina atranką, t.y. vairuotojas sunkiau atskiria svarbią ir mažiau svarbią regimąją informaciją.
Išgėręs vairuotojas „mato mažiau“, reaguoja lėčiau, o tai gerokai didina eismo įvykio riziką.
Blogai yra tai, kad tuo pačiu metu sutrikdęs pažintines funkcijas, alkoholis didina pasitikėjimą savimi, todėl neblaivus vairuotojas pernelyg ir nepagrįstai pasitiki savo jėgomis, o tai, savo ruožtu, lemia netinkamą situacijos kelyje vertinimą, kas lemia klaidingus sprendimus. Alkoholis taip pat silpnina loginį mąstymą, koordinaciją, judesių tikslumą ir savikontrolę – nė vienas iš šių poveikių nėra naudingas vairuotojui.
Kuo daugiau tuo blogiau
Gebėjimas tiksliai valdyti automobilį, žaibiškai ir tinkamai reaguoti į pavojingas situacijas, kontroliuoti savo emocijas, pvz., pyktį, susierzinimą – gero vairuotojo bruožai. Prie to būtina pridėti gebėjimą atsisakyti alkoholio šeimos pokylio, bendradarbių vakarėlio ar bet kokios kitos progos metu, jei vėliau teks vairuoti. Blaivaus vairuotojo rega ir klausa, t.y. pagrindiniai jutimai, teikiantys informaciją nervų sistemai, veikia tiksliai ir efektyviai. Tą patį galima pasakyti ir apie centrinę nervų sistemą, kuri surenka ir apdoroja visą informaciją bei siunčia atitinkamus impulsus raumenims. Raumenys taip pat tinkamai reaguoja ir dirba efektyviai. Tačiau jei vairuotojas pavartoja alkoholio, sutrinka absoliučiai visos sistemos darbas: kitaip veikia pojūčiai, pažintinės funkcijos, ilgėja reakcijos laikas, prastėja gebėjimai vairuoti. Organizmo centrai, atliekantys ne tik sudėtingiausias, bet ir svarbiausias funkcijas, tokias kaip informacijos rinkimas ir analizė, loginis mąstymas, koordinavimas, veikia visiškai kitaip.
Jei vairuotojas pavartoja alkoholio, sutrinka absoliučiai visos sistemos darbas: kitaip veikia pojūčiai, pažintinės funkcijos, ilgėja reakcijos laikas, prastėja gebėjimai vairuoti.
Vairuotojo, kurio organizme yra daugiau nei 0,5 promilės alkoholio, reakcijos laikas gali pailgėti iki trijų kartų, o jo vairuojamos transporto priemonės stabdymo kelias pailgėja beveik 40 proc. Įsivaizduokite ekstremalią situaciją – kažkas staigia išbėgo į kelią, o jūsų reakcijos laikas gerokai pailgėjęs? Juk visa tai gali baigtis mirtimi arba sunkiomis traumomis.
Esant tokiai alkoholio koncentracijai, jau pasireiškia savikontrolės sutrikimas, padidėjęs susijaudinimas, kalbumas, sumažėjęs budrumas. Atsiranda pernelyg didelis ir nepagrįstas pasitikėjimas savo jėgomis, situacijos kelyje įvertinamos žymiai prasčiau, todėl kur kas dažniau priimami neteisingi sprendimai. Net ir esant 0,4 promilėms alkoholio, suklystama stabdant, įveikiant posūkius, apsisukant ir kt.
Kai alkoholio koncentracija pasiekia 0,8 promiles, sumažėja gebėjimas vairuoti važiuojant didesniu greičiu, be to klystama jau net paprasčiausiose situacijose. Gebėjimą vairuoti mažina ir atsiradęs raumenų silpnumas.
Kai alkoholio koncentracija1,5 promilės, sutrinka arba išnyksta įprastos mąstymo, analizės ir vertinimo funkcijos, atsiranda pavojingos ir neadekvačios reakcijos. Dar labiau sulėtėja reakcija, grėsmę kelia neprognozuojama nuotaikų kaita, demonstratyvus narsumas, sutrikusi koordinacija ir pusiausvyra, sumažėjęs intelektinis pajėgumas.
Net ir esant 0,4 promilėms alkoholio, suklystama stabdant, įveikiant posūkius, apsisukant ir kt.
Kai alkoholio koncentracija 2–3 promilės, dingsta gebėjimas kontroliuoti kalbą, judesius ir elgesį, pasireiškia sąmonės sutrikimai.
Kai alkoholio koncentracija didesnė nei 3 promilės, gali kristi kraujospūdis, sumažėti kūno temperatūra, pasireikšti gilūs sąmonės ir fiziologinių refleksų sutrikimai, o kai didesnė nei 4 promilės – jau pavojinga gyvybei (dėl kvėpavimo ir vazomotorinių centrų paralyžiaus gali ištikti koma).
Sutrikimai lemia ir elgseną, ir eismo įvykių priežastis
Be abejonės, alkoholio vartojimo sutrikdytos funkcijos tiesiogiai atsiliepia vairuotojų elgsenai.
Kaip atpažinti apsvaigusį vairuotoją? Yra keli bruožai (dalis jų būdingi ir telefonu besinaudojantiems vairuotojams) :
* dažnai nesilaiko savo eismo juostos, įvažiuoja į šalia esančias eismo juostas, net į priešingos krypties eismo juostą;
* posūkius „ima“ labai plačiai;
* važiuoja labai lėtai, lėčiau nei automobilių srautas;
* pernelyg staigiai sustoja arba stabdo be aiškios priežasties;
* neadekvačiai eismo situacijai keičia greitį;
* pavėluotai reaguoja į eismo situacijas;
* pasyviai seka paskui kitą transporto priemonę;
* staigiai pasuka arba įvažiuoja ten, kur draudžiama įvažiuoti,
* važiuoja be šviesų, nenaudoja posūkių signalų.
Ne, ačiū, vairuodamas niekada nevartoju.
Jei esate kelyje ir įtariate, kad susidūrėte su neblaiviu vairuotoju, nedelsdami praneškite policijai, nurodykite automobilio spalvą ir markę, registracijos numerį, vietą ir važiavimo kryptį. Jūsų reakcija gali išgelbėti gyvybes.
Turite griežtai pasakyti „Ne!“
Garsiai pasakę „Ne!“ alkoholiui prie vairo, paprastai nubrėžiame aiškią ribą tarp savęs ir išorinio pasaulio. Kai kuriems žmonėms tai kelia problemų, jie bijo būti atstumti, išjuokti, jaučiasi nepatogiai, patiria kaltės, nerimo jausmą. Tuo tarpu žodis „Ne!“ skirtas būtent riboms nustatyti. Jis nieko neįžeidžia ir gerbia skirtingų šalių teises. „Ne!“ yra labai aiškus, lakoniškas pranešimas, tad šalia jo gali būti pateiktas ir jūsų sprendimo paaiškinimas, pvz., „Ne, ačiū, vairuodamas niekada nevartoju“ ir pan. Tokiose situacijose nereikia aiškintis, atitraukti akių nuo pašnekovo, gėdytis pasakyti „Ne!“. Būdamas tvirtas, mandagiai atkaklus, tiesiog prisiimate atsakomybę už save ir savo veiksmus, vadovaujatės savo, o ne kitų vertybių sistema.
Alkoholio iš organizmo nepašalina nei pasivaikščiojimas gryname ore, nei šaltas dušas, nei keli kavos puodeliai.
Pasirinkite šūkį: „Vairuoju tik visiškai blaivus“ ir niekada nevairuokite išgėręs ar apsvaigęs. Nerizikuokite, kai kyla abejonių, ar esate blaivus. Netikėkite visuomenėje sklandančiais klaidingais įsitikinimais ir mitais apie alkoholį, susijusiais su alkoholio poveikiu ir galimybe nuo jo išsivaduoti – alkoholio iš organizmo nepašalina nei pasivaikščiojimas gryname ore, nei šaltas dušas, nei keli kavos puodeliai, nei geri pietūs, o kūno apimtys ir svoris neturi įtakos alkoholio apykaitai ir negarantuoja blaivumo. Tiesiog griežtai pasakykite „Ne!“