Kokius automobilius ir kaip renkasi lietuviai? Į ką pravartu atkreipti dėmesį norint važinėti ne tik patogiu, bet ir saugiu automobiliu? Kokius kriterijus iškelia žmonės rinkdamiesi automobilį ir kodėl?
Kalbamės su Vladu Vaitkumi, buvusiu Automobilių sporto federacijos ilgamečiu techninių reikalavimų komiteto pirmininku, šiuo metu vienos automobiliais prekiaujančios įmonės technikos direktoriumi ir Vilniaus universiteto Bendrosios psichologijos katedros dėstytoju dr. Vytautu Jurkuvėnu.
Naujas geriau, bet vairuotojas – svarbiausia
V.Vaitkus pataria, kad jei yra galimybė rinktis, visuomet geriau pirkti naują nei jau naudotą automobilį, nes kiekvienas naujesnis modelis yra gaminamas keliais punktais saugesnis nei prieš tai gamintas. Tai liečia ir aktyvią saugą, kuri mažina automobilio patekimą į avarinę situaciją, ir pasyvią, kuri minimalizuoja jau įvykusio eismo įvykio pasekmes.
Kiekvienas naujesnis modelis yra gaminamas keliais punktais saugesnis nei prieš tai gamintas.
„Kalbant apie naudotus – automobilis nelygu automobiliui. Reikia vertinti kiekvieną atvejį atskirai. Žinoma, kad daug geriau įsigyti tą, kurio skaidri priežiūros ir aptarnavimų istorija, kuris eksploatuotas prisilaikant gamintojo rekomendacijų, puiku, jei visos jo apžiūros bei remontai vyko įgalioto atstovo ar jo partnerių autoservise. Taip pat svarbu išsiaiškinti, ar nesuklastota jo rida, ar jis nėra dalyvavęs autoįvykiuose“, – sako pašnekovas.
Ir akcentuoja, kad gerai veikiantys asistentai ir aktyvios saugos priemonių – taip pat papildomas argumentas „už“. Kaip ir automobilio kilmė: „Nerekomenduoju pirkti „frankenšteinų“ iš užsienio šalių sąvartynų, aukcionų. Tokiam automobiliui eismo patekus į eismo įvykį pasekmės būna skaudesnės, pavyzdžiui, neišsiskleidžia oro pagalvės.“
„Tačiau bet kuriame automobilyje svarbiausias saugumo elementas – jo vairuotojas, kuris kiekvienoje atitinkamoje situacijoje adekvačiai elgiasi, geba įvertinti vairuojamo automobilio pasyvaus ir aktyvaus saugumo elementų galimybes, automobilio amžių, ridą, gabaritus, manevringumą ir t.t., - sako V.Vaitkus, – net pats naujausias ir moderniausias automobilis gali tapti nesaugus, kai už jo vairo sėda beatodairiškai besielgiantis žmogus. Taigi, saugus yra tas automobilis, kuriame jautiesi saugus tiek pats vairuodamas bei artimiausi žmonės.“
Saugaus elgesio išmokstama
V.Vaitkus sako pastebėjęs, kad daugeliui lietuvių perkant automobilį svarbiausia yra kaina, gamintojas ir modelis: „Dar žmonės domisi naudojamo kuro rūšimi, variklio galia. Svarbūs net tokie dalykai kaip „sekundės iki šimto“ bei kaimyno turimas automobilio modelis... Manau, kad mažiausiai kreipiama dėmesio į automobilio išlaikymo kaštų palyginą su įsigijimo kaina. Saugumas, mano nuomone, lietuviams nėra svarbiausias pasirinkimo kriterijus.“
Daugeliui lietuvių perkant automobilį svarbiausia yra kaina, gamintojas ir modelis.
Kaip išmokstame vairuoti
V. Jurkuvėnas sako, kad žmonės automobilius renkasi pagal daugybę skirtingų parametrų, o kiek jam svarbus automobilio saugumas, priklauso ir nuo asmenybės – kiek jis linkęs rizikuoti ar apsidrausti, būti atsargiu.
„Elgtis saugiai, ar ne, išmokstama vaikystėje. Bendras elgesys, kaip mes save saugome yra įgytas, išmoktas iš aplinkinių žmonių, iš mus supančios kultūros. Vairavimas – įgytas įgūdis, taigi ir ši veikla išmokstama sąmoningai. Todėl, kaip žmogus vairuoja, kokį automobilį renkasi, nemaža dalimi priklauso nuo, kaip jis viso to išmoko. O mokosi žmonės įvairiai: vairuoti mokosi vieni iš kitų, stebėdami, kaip kiti elgiasi kelyje, kokių taisyklių ir bendrųjų normų jie laikosi“, – vardija psichologas.
Saugumas gali būti madingas
V.Jurkuvėnas pastebi, kad daug įtakos turi mūsų saugiam ar rizikingam elgesiui turi tai, kiek saugumas madingas dalykas visuomenėje: pirkti, vairuoti saugų automobilį irgi gali būti madinga.
Daug įtakos turi mūsų saugiam ar rizikingam elgesiui turi tai, kiek saugumas madingas dalykas visuomenėje.
„Nuostatos, kuriomis vadovaujamasi, formuojamos skirtingų žmonių socialinėse grupėse. Todėl vieniems svarbiau saugumas, kitiems automobilio ekonomiškumas, greitis, variklio galingumas, manevringumas. Taip pat skirtingais laikmečiais dominuoja skirtingi prioritetai, – sako V.Jurkuvėnas, – tačiau yra biologinis savisaugos instinktas. Jis kartais pasireiškia vairuojant – kritinėse situacijose, kai mūsų kūnas mus gelbėja. Pavyzdžiui, kažkas iššoka iš krūmų ir mes vengdami susidūrimo pasukame vairą ar stabdome.“
Jis primena, kad kartais mūsų pasirinkimai priklauso nuo kokybiškos, paveikios automobilio reklamos, kuri išpopuliarina tam tikras automobilio savybes. Ir tada tose visuomenės grupėse, į kurias nukreipta ta reklama, ir tampa tos savybės populiarios. Asmenybės polinkis į atsargumą ar riziką priklauso ir nuo paveldėjimo, bet labai svarbios ir socialinės normos, nuostatos, kurias suformuoja aplinkiniai žmonės. Taip pat įtakos turi medijos, kultūrinė aplinka.
Tėvų ir vaikų pasirinkimai – panašūs
„Žmogaus polinkis į atsargumą formuojasi anksti, tačiau paprastai paaugliai būna labiau linkę rizikuoti, todėl tėvams tai vienas sudėtingiausių periodų. Ypač, kai jaunuoliai išlaiko teises ir ima domėtis greitais automobiliais“, – sako V.Jurkuvėnas.
Ką daryti? Pasak jo, riboti jaunuolių domėjimąsi greitais automobiliais – tikrai jokia ne išeitis. Jauni žmonės greičiausiai neklausys tėvų, kurie sakys, kad greiti, galingi automobiliai yra blogas dalykas.
Žmogus turi mokytis galvoti apie savo elgesį bei jo pasekmes.
„Bet labai svarbu ugdyti bendrą išsilavinimą bei sąmoningumą. Ir tai daryti visą gyvenimą. Pats žmogus turi mokytis galvoti apie savo elgesį bei jo pasekmes. Vaikai, o vėliau jaunuoliai vienokio ar kitokio elgesio išmoksta – rizikingai vairuoti taip pat – iš suaugusiųjų pavyzdžio. Jei tėvai vairuoja atsargiai, galvoja apie saugumą, rodo pavyzdį, tai ir jų atžalos seks tėvų pavyzdžiu. Tai tampa ypač akivaizdu, kai jauni žmonės perka sau automobilius. Paprastai vadovaujasi tokiais ar labai panašiais kriterijais kaip ir tėvai“, – sako psichologas.
Ir primena, kad apgalvotas, sąmoningas vairavimo stilius jis yra esminis dalykas, norint, kad ir vaikai ateityje taip pat elgtųsi kelyje: „Žinoma, kažkokiu gyvenimo periodu galbūt norėsis kiek rizikingiau pavairuoti, tačiau tokie jaunuoliai bent jau jis skirs erdves, kur galima tai daryti. Jei vairuos pavojingai – tai galbūt darys saugioje aplinkoje. Pavyzdžiui, lenktyniaus ir pramogaus kartinguose, o gatvėje vairuos drausmingai.“
Skiltis Saugukelyje.lt rengiama kartu su Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos
