„Daugiausia problemų kyla dėl pažeidimo, pavyzdžiui, kai asmuo, [užfiksuotas darant] kažkokį pažeidimą, ginčija savo tapatybę. Jei, išsikvietus pažeidėją, jis neprisipažįsta, kad tai – jis, prasideda įrodinėjimo procesas ir, kaip kiekviename įrodinėjimo procese, rungiasi dvi šalys: pažeidėjas ir pareigūnas. Kam pavyksta surinkti daugiau įrodymų, faktinių duomenų, ta pusė ir laimi. Bet dauguma atvejų pažeidėjai yra nubaudžiami“, – sako pareigūnas.
Lietuviai – daug pilietiškesni nei prieš dešimtmetį
R. Matonio teigimu, lietuviai pastaraisiais metais tampa vis pilietiškesni, ypač palyginus su tuo, kokie jie buvo, pavyzdžiui, prieš dešimtmetį. Tačiau pareigūnai norėtų dar didesnio žmonių aktyvumo. „Žinoma, to pilietiškumo vis dar pasigendame, norėtųsi, kad jo būtų daugiau. Bet, vertinant keleto pastarųjų metų laikotarpį, iš tiesų pilietiškumas auga, ir tai mus džiugina, nes policijos pareigūnų skaičius, galima sakyti, mažėja, taigi gyventojų parama, skambučiai, atsiųsta medžiaga apie galimus pažeidimus mums tikrai padeda“, – tvirtina pareigūnas.
Pasak jo, jau keletą metų veikia portalas e-policija.lt. Ten esą sudarytos visos galimybės patogiai pateikti medžiagą, kur užfiksuotas pažeidimas ar jį darantis pažeidėjas. „Tiek nuotrauką, tiek prisegtą vaizdo medžiagą idealus variantas pateikti per ten. Tas portalas automatiškai sujungtas su visomis mūsų duomenų bazėmis. Pranešimas ar nuotrauka įkrinta į bendrą policijos duomenų bazę, ir tai automatiškai pradedama nagrinėti“, – aiškina Policijos departamento atstovas.
Jis pasakoja, kad, kalbant apie kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimus, daugiausia medžiagos gaunama su užfiksuotais neleistinoje vietoje pastatytais automobiliais. Pasak R. Matonio, yra net keli policijos pareigūnai, kurie tik tuo ir užsiima – būtent šių atvejų nagrinėjimu. Nėra tikslių skaičių, kiek pažeidimų užfiksuota piliečiai, tačiau, pareigūno žodžiais, tiek vaizdo medžiagos, tiek nuotraukų gaunama šimtais.
Galėčiau sakyti, kad realiai nubaustų taip pat yra šimtai, bet yra tokių atvejų, kai pažeidėjai yra nerandami, nuotrauka yra prastesnės kokybės, yra atvejų, kai ir teismas išteisina tuos pažeidėjus
„Galėčiau sakyti, kad [realiai nubaustų] taip pat yra šimtai, bet yra faktų, tokių atvejų, kai pažeidėjai yra nerandami, nuotrauka yra prastesnės kokybės, yra atvejų, kai ir teismas išteisina tuos pažeidėjus“, – kalba R. Matonis. Tačiau, jei nuotrauka ar vaizdo medžiaga kokybiška, o ją atsiuntęs žmogus nurodo tikslų laiką, datą, vietą, pažeidimas iš esmės – neginčijamas, tvirtina Policijos departamento atstovas.
„Daugiausia problemų kyla dėl pažeidimo, pavyzdžiui, kai asmuo, [užfiksuotas darant] kažkokį pažeidimą, ginčija savo tapatybę. Jei, išsikvietus pažeidėją, jis neprisipažįsta, kad tai – jis, prasideda įrodinėjimo procesas ir, kaip kiekviename įrodinėjimo procese, rungiasi dvi šalys: pažeidėjas ir pareigūnas. Kam pavyksta surinkti daugiau įrodymų, faktinių duomenų, ta pusė ir laimi. Bet dauguma atvejų pažeidėjai yra nubaudžiami“, – tikina R. Matonis.
Ką turėtų žinoti pažeidimą norintys užfiksuoti asmenys? Pareigūno teigimu, svarbiausia, kad pateiktoje medžiagoje aiškiai matytųsi pažeidimo vieta. „Būtų gerai, kad ta nuotrauka būtų padaryta iš kelių pusių, kad aiškiai matytųsi, jog, pavyzdžiui, automobilis tikrai pažeidžia stovėjimo būdą, kad matytųsi, jog toje vietoje draudžiama stovėti. Tai iš esmės idealus variantas – jei būtų kelios nuotraukos iš įvairių pusių“, – sako R. Matonis.
Jis taip pat prašo pilietiškų žmonių nurodyti savo kontaktinius duomenis, kad pareigūnai, pritrūkę informacijos, galėtų paskambinti ir išsiaiškinti juos dominančias aplinkybes. Anot R. Matonio, policija tikrai gali garantuoti duomenų saugumą. „Asmens duomenys yra tikrai labai griežtai saugomi. Ir pareigūnai tikrai tų duomenų niekam neperdavinėja“, – tikina jis.
R. Matonio teigimu, pažeidėjas vis dėlto gali sužinoti, kas jį įdavė pareigūnų žinion. „Apklausos metu dažniausiai tai nepasakoma [kad štai tas tavo kaimynas atsiuntė nuotrauką], bet bylos pabaigoje žmogus turi teisę susipažinti su bylos medžiaga, tai joje jis [medžiagą policijai atsiuntusio žmogaus] pavardę gali ir pamatyti“, – neslepia R. Matonis. Tačiau jis priduria, kad dažniausiai žmonės, padarę nusikaltimą, ta medžiaga nesidomi: „Jie sutinka su tuo pažeidimu, susimoka baudą ir procesas yra baigiamas.“
