Ekstremalias sąlygas prognozavo
Stora sniego danga ir stiprus vėjas ankstyvą sausio 3-iosios rytą įkalino automobiliuose šimtus vairuotojų viename iš pagrindinių kelių Švedijos pietuose.
Transporto chaosas prasidėjo Šiaurės šalyse smarkiai nukritus temperatūrai ir kilus pūgai. Itin šalti orai užklupo kai kurias Švedijos, Suomijos ir Norvegijos dalis (Švedijos šiaurėje, Kvikkjokke-Aarrenjarkoje esančioje meteorologinėje stotyje sausio 2-osios naktis buvo šalčiausia naktis per 25 metus – temperatūra nukrito iki -43,6 laipsnio.
Dėl sniego audrų Danijoje vairuotojai įstrigo greitkelyje netoli Orhuso. Švedijos regione, kuriame susidarė aptariama spūstis, per parą prisnigo maždaug 25 cm – Švedijos meteorologijos ir hidrologijos instituto meteorologo Linuso Karlssono teigimu, tai buvo „daug sniego per trumpą laiką“.
Prognozuodamas tokias sąlygas, institutas dar sausio 1-osios vakarą paskelbė vadinamąjį oranžinį – antrą pagal stiprumą – orų įspėjimą. Vairuotojai buvo perspėti, kad sniegas ir vėjas gali įkalinti transporto priemones. Oranžinis įspėjimas reiškia rekomendaciją vengti kelionių.
Taip ir nutiko – snigo taip smarkiai, kad per pusvalandį po nuvalymo kelias vėl pasidengdavo sniegu. Vilkikai ir sunkvežimiai ėmė strigti sniege, paskui juos – ir kitos mašinos. Dėl to kelio E22 atkarpa tarp Hiorbio ir Kristianstado tapo nepravažiuojama abiem kryptimis.
Daugybė transporto priemonių smarkiai sningant ir pustant buvo apgadintos. Žmones stichija įkalino be reikalingų atsargų: maisto, vandens, šiltesnių drabužių. Kai kurie iš jų turėjo sveikatos problemų, pavyzdžiui, diabetą.
Trečiadienio vakarą Švedijos gelbėjimo tarnybų agentūra kreipėsi pagalbos į Švedijos ginkluotąsias pajėgas. Pietų regioninės vadovybės viešųjų ryšių vadovės Janne Bohman teigimu, per kelias valandas 10 vikšrinių transporto priemonių ir 50 apsaugos karių buvo dislokuoti padėti evakuoti žmones. Kariai taip pat atgabeno žmonėms maisto ir vandens.
Po paros daugelis maždaug 20 km ilgio kelio ruože įstrigusių keliautojų buvo evakuoti. Tiesa, mašinas jie turėjo palikti ir grįžti pasiimti vėliau. Ketvirtadienio rytą kelyje buvo likę tik sunkvežimių vairuotojai. Gelbėtojai dirbo ir ilgiau, mėgindami iš sniego gniaužtų išlaisvinti apie 180 vilkikų.
Nufilmavo jau ištuštėjusį kelią
Ši neeilinė situacija sulaukė ir Lietuvos internautų dėmesio. Jie rado naują aspektą – esą didžiulė spūstis susidarė dėl elektromobilių, kurie per šaltį ir sniegą nebegalėjo judėti, todėl esą tapo kliūtimi kitiems vairuotojams.
„Švedija, E22 kelias. Kaip ir buvo spėjama, elektromobiliai tik šiukšlina kelią. T.y. buvo palikti, nes nebegalėjo judėti“, – prieš kelias dienas buvusią ekstremalią situaciją pakomentavo vienas „Facebook“ vartotojas.
Jis dar paaiškino, kad kilus pūgai pietinė Švedijos dalis buvo paralyžiuota: „Civiliokai iš lengvųjų buvo išvežami, sunkvežimiai turi didesnius resursus. Iš viso įstrigo ~1000 automobilių. Pagrindinė problema – elektromobiliai.“
Internautas taip pat pasidalijo 2 min. trukmės įrašu, padarytu iš vilkiko vairuotojo lietuvio kabinos. Važiuodamas nuvalyta kairiąja keturių juostų kelio puse jis džiaugiasi, kad išsilaisvino iš pusnių. Kadangi vyras važiuoja prieš eismą, jį priekyje lydi policijos automobilis su įjungtais švyturėliais.
Panašu, kad įprastas eismas šia greitkelio puse sustabdytas. Per dvi minutes priešpriešais nepasirodo nė viena mašina, tik aplenkia kur kas greičiau judanti vikšrinė transporto priemonė.
Užtat kitoje atitvarų pusėje matyti vis dar daugybė ant snieguoto kelio stovinčių vilkikų, sniegą stumdantis traktorius. Vairuotojas pasakoja, kad specialūs automobiliai tampo vilkikus. „Yra atvažiavę du traktoriai, valo kelią, plius yra du „Vikingai“ (vikšrinės šarvuotos amfibijos – red. past.) atvažiavę, valo kelią, tampo vilkikus, lengvikes, paliktos va elektrinės“, – kalba vyras, važiuodamas pro dvi lengvąsias mašinas.
Jos kartu su dar viena mašina – bene vieninteliai lengvieji automobiliai, matomi įraše, visi kiti greičiausiai jau išgabenti iš spūsties arba išvažiavo patys. Iš pirmo žvilgsnio sunku suprasti, ar jos tikrai elektrinės (tiesa, antroji tikrai atrodo kaip elektra varoma „Volkswagen ID.4“). Numeriai, nors pro sniegą juos sunku įžiūrėti, taip pat sunkiai pagelbės – Švedijoje šiems automobiliams nenaudojamos, pavyzdžiui, specialios raidės numeryje.
Net jei šios dvi mašinos tikrai buvo elektrinės, iš šio vaizdo negalima padaryti išvados, kad jos nebegalėjo judėti būtent dėl šio fakto. Taip pat negalima nustatyti, ar spūstis tikrai susidarė dėl elektromobilių ir kiek apskritai jų buvo patekę į grūstį.
Energijos baterijoje liko pusė
Internete paieškojus informacijos pagal raktažodžius anglų kalba „Švedija elektromobilis kelias šaltis“, pirmiausiai išmetami bendro pobūdžio tekstai apie keliones šiomis transporto priemonėmis šaltu oru.
Parinkus konkretesnius raktažodžius – „Švedija E22 elektromobiliai“, dar pridėjus žodį „šaltis“, kartu su panašiais straipsniais pasirodo nemažai naujienų pranešimų apie šį incidentą per stiprų snygį.
Juose neakcentuojama, kad spūstis susidarė ėmus stoti elektromobiliams, kurie per šaltį būtų užšalę, arba visai nekalbama apie šiuos automobilius. Dominuojanti žinia: sniege įstrigo maždaug 1 tūkst. transporto priemonių, o viena iš minimų detalių – kad pirmiausiai ėmė stoti sunkvežimiai.
Tačiau paieškos laukelyje įrašius tuos pačius žodžius („elektromobiliai E22 Švedija“) švediškai, atsiranda rašinių ir apie elektromobilius šios spūsties kontekste.
Pats pirmasis – apie Mikaelį Larssoną, kuris greitkelyje praleido pusę paros kaip tik elektromobilyje. Jo istoriją aprašė portalas expressen.se.
Vyras trečiadienio, sausio 3-iosios, rytą apie 7 val. išėjo iš namų Ronneby miestelyje, esančiame prie pat E22 už maždaug 90 km nuo Kristianstado. Jis ketino pasiimti įmonės automobilį ir keliauti į darbą.
Tuo metu automobilio akumuliatorius buvo įkrautas 98 proc. Maždaug 16 val. vairuotoją sustabdė spūstis. Tuo metu akumuliatorius rodė 72 proc. įkrovimą.
Taip pat skaitykite: Ar tikrai didžiulė grūstis susidarė per sniego pūgą užšalus elektromobiliams?
„Šiek tiek susirūpinau, kai supratau, kad tai gali užsitęsti“, – prisiminė M.Larssonas.
Svarstydamas, kaip sutaupyti energijos, jis ėmė ieškoti patarimų „Facebook“ grupėje švedams, turintiems to paties tipo elektromobilį – „Volkswagen“ ID.4 ir ID.5. Čia vairuotojas rado patarimų vietoj maksimalios temperatūros salone verčiau šildyti sėdynę ir vairą.
„Maniau, kad per daug sumažinus temperatūrą kojoms bus šalta. Bet pasiekiau 17–18 laipsnių, o tada apsirengiau daugiau drabužių, kuriuos turėjau automobilyje, – pasakojo vyras. – Jokių problemų. Baterijoje likusios energijos procentas krito labai lėtai.“
M.Larssonas ištisas valandas grūstyje klausėsi muzikos ir naudojosi mobiliuoju telefonu, kurį prijungė prie automobilio. Laukimas, tikino jis, praėjo neblogai, neskaitant maisto ir vandens trūkumo: „Tai tikriausiai buvo minusas. Pietavau Ronneby, kad neužmigčiau, turėjau „Red Bull“, kramtomosios gumos. Tai buvo viskas, ką turėjau, iki grįžau namo.“
Ketvirtadienį apie 4 val., praėjus pusei paros nuo to, kai vairuotojas įstrigo, atvyko greitosios pagalbos tarnybos ir nupjovė atitvarą, kad jis ir kiti netoliese esantys galėtų išvažiuoti iš spūsties.
Energijos akumuliatoriuje buvo likę 48 proc. „Buvau maloniai nustebintas. Bet nebuvo taip šalta. Švedijos šiaurėje gal būtų buvę sunkiau“, – kalbėdamas su expressen.se svarstė M.Larssonas.
Gali ištempti iki 27 val.
Tinklalapio „NyTeknik“ kalbintas „Riksförbundet M Sweden“ (Švedijos automobilininkų asociacijos) techninis ekspertas Carlas Erikas Stjernvallis pripažino, kad tokioje ekstremalioje situacijoje klasikiniai benzininiai ir dyzeliniai automobiliai vis dar turi pranašumų, palyginti su elektromobiliais.
Anot jo, privalumas šiuo atveju yra tradicinis kuro bakas, kuriame telpa daug energijos: „Vidaus degimo variklis turi daug atliekamos šilumos, veikiant varikliui ji patenka į saloną“, – paaiškino jis.
Elektromobiliui reikia mažiau energijos judėti į priekį. Tačiau, kadangi jo akumuliatorius paprastai talpina mažiau energijos nei benzininės ar dyzelinės mašinos bakas, daugiausia lemia tai, kad akumuliatoriai turi daug mažesnį energijos tankį.
Kai iškastiniu kuru varomas automobilis persijungia į tuščiąją eigą, jis esą sunaudoja 0,5–0,7 litro degalų per valandą, priklausomai nuo dydžio ir modelio. Degalams pasibaigus, jų galima įpilti iš atsarginės talpos. Išsikrovusį elektromobilį galima nebent nutempti iki krovimo stotelės.
Kiek energijos elektromobilis sunaudoja šildymui, priklauso nuo lauko temperatūros, pageidaujamos vidaus temperatūros, izoliacijos, to, ar automobilyje yra šilumos siurblys. Jei akumuliatorius yra visiškai įkrautas ir turi 80 kWh galios, jo sukuriamos šilumos teoriškai gali užtekti 20–27 valandoms.
Siekiant sutaupyti energijos, patariama šildyti ne visą saloną, o sėdynę, kad šiltas būtų pats kūnas. „NyTeknik“ teigimu, tokiam šildymui reikia tik apie 50 W vienai sėdynei.
C.E.Stjernvallis pažymėjo, kad elektromobilis ir temperatūra žemiau 0 nėra geriausia kombinacija, ir sukritikavo pramonę, kad šias mašinas parduoda pagal vasaros sąlygas. Norvegijoje atlikti bandymai rodo, kad ėmus šalti dauguma elektromobilių realiai praranda 20–40 proc. energijos. Nepaisant to, ekspertas elektrines mašinas apskritai įvertino kaip geresnes už varomas dyzeliniais ar benzininiais varikliais.
Panašių straipsnių apie vieną didesnių elektromobilių bėdų – keliones atšalus orui – galima rasti ir daugiau (apie metų pradžios chaosą Švedijoje, vairavimą ekstremaliomis oro sąlygomis tuo pačiu metu Suomijoje, kiek anksčiau paskelbtus patarimus, kaip važiuoti elektrinėmis mašinomis per šaltį, prieš metus publikuotą AFP tekstą apie vairavimą arktinėmis sąlygomis Norvegijoje).
Nei šiuose straipsniuose, nei pranešimuose apie chaosą E22 neminima, kad būtent elektromobiliai sukėlė spūstis, nes jie užšalo ar išsikrovė akumuliatorius, kad vairuotojai juos paliko kelyje kaip nemobilius.
Naujienų agentūros „Reuters“ faktų tikrintojai prieš gerus porą metų rašė, kad elektromobiliams nekyla didesnis pavojus įstrigti grūstyse.
15min verdiktas: trūksta konteksto. Žiemiškos oro sąlygos išties ne pačios geriausios elektromobiliams, mat dėl šalčio prarandama dalis energijos, kurios akumuliatoriuje ir šiaip yra mažiau. Bet netiesa, kad maždaug 1 tūkst. transporto priemonių spūstis sausio pradžioje pietų Švedijoje susidarė dėl to, kad išsikrovę elektromobiliai sutrikdė eismą apsnigtame kelyje – apie tai nebuvo jokių patikimų žiniasklaidos priemonių pranešimų.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, ja siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
