Tyrimais nustatyta, kad Europos Sąjungos šalyse per metus galima būtų išsaugoti net 7 300 gyvybių, jei vairuotojai ir visi automobilių keleiviai užsisegtų saugos diržus.
Nuo 2006 metų naudotis saugos diržais yra privaloma visose Europos Sąjungos šalyse. Ši taisyklė taikoma visoms transporto priemonės, nepriklausomai nuo to, kurioje sėdynėje keleivis sėdi. Net jei važiuosite autobusu iš Vilniaus į Palangą, jūs privalote segėti saugos diržą.
Eismo įvykių tyrimai rodo, kad 70 proc. išgelbėtų gyvybių lėmė saugos diržai. Užsisegus saugos diržą rizika, kad vairuotojas žus priekinio susidūrimo metu, sumažėja 2,3 karto, šoninio susidūrimo metu – 1,8 karto, o automobiliui verčiantis – 5 kartus.
Tačiau nerimą kelia policijos fiksuojami pažeidimai: jei 2018 m. buvo nustatyta apie 15, 8 tūkst. atvejų, kai saugos diržų nesegėjo vairuotojai bei keleiviai, tai 2019 m. fiksuota daugiau nei 16 tūkst. atvejų, o 2020-aisiais – beveik 18 tūkst., 2021 m. – beveik 19 tūkst. minėtų atvejų.
Kaip veikia automobilio saugos sistema
Nepaisant to, kad modernūs automobiliai turi daug įvairiausių saugos sistemų (oro pagalvės, avarinis stabdymas, juostų palaikymas ir t.t.), saugos diržas vis tiek išlieka pagrindine saugumą užtikrinančia bei gyvybes eismo įvykių metu gelbstinčia priemone. Statistikos duomenimis, saugos diržai nuo žūties išgelbėja 40–60 proc. vairuotojų ir net iki 75 proc. keleivių.
Klaidinga manyti, kad prisisegti ar ne yra tik asmeninis reikalas. Jei sėdite galinėje automobilio sėdynėje ir neprisisegėte saugos diržo, susidūrimo metu jūs tampate sunkiu „maišu“, kuris užvirs ant vairuotojo ar keleivio ir galbūt net taps jų sunkios traumos ar net žūties priežastimi. Kitas plačiai paplitęs klaidingas įsitikinimas, kad saugos pagalvės yra patikimiausia apsauga – jei nebūsite prisisegę saugos diržu, saugos pagalvė gali atlikti visiškai priešingą vaidmenį nei iš jos tikimasi.
Kai automobilis eismo įvykio metu trenkiasi į kliūtį, jo greitis sumažėja per sekundės dalis. Smūgio jutikliai įjungia saugos diržų įtempiklius, aktyvuoja oro pagalves. Automobilis praktiškai sustoja vietoje, o vairuotojas ir keleiviai (jei neprisisegę diržais) juda tokiu greičiu, kokiu automobilis važiavo prieš susidūrimą.
Jei nebūsite prisisegę saugos diržu, saugos pagalvė gali atlikti visiškai priešingą vaidmenį nei iš jos tikimasi.
Ar jums kyla mintis įsibėgėti ir trenkti galva į sieną? Vargu. O juk tai tik 15 km/h greitis – automobilių greičiai net mieste kur kas didesni.
Taigi, jei nesate prisisegęs diržu, jūs tuo pačiu greičiu, kokiu važiavo automobilis, trenksitės į vairą, išsipučiančią oro pagalvę, kuri kūną atmes atgal ir taip vietoj to, kad apsaugotų, sukels traumą. Bet jei būsite prisisegę saugos diržais, jie sugers pagrindinį smūgį ir išlaikys jūsų kūną saugiausioje vietoje. Atminkite, kad autoįvykio metu saugiausia vieta yra automobilio salono erdvė, kurioje diržai ir stengiasi išlaikyti į eismo įvykį patekusį vairuotoją ar keleivį.
Kilogramai tampa tonomis
Automobiliui atsitrenkus į kliūtį, lėtėjimo pagreitis toks didelis, kad vairuotojas ar keleiviai trumpą akimirką saugos diržą spaudžia jėga, prilygstančia kelių tonų jėgai. Diržas perima didžiąją dalį šios apkrovos, o priekinės oro pagalvės saugo nuo galvos ir stuburo sužalojimų. Diržas turi išlaikyti keleivius ar vairuotoją pakankamai ilgai, kad jie neatsitrenktų į beišsiskleidžiančią oro pagalvę, kuri gali atmesti atgal ir taip sukelti sunkią ar net mirtiną traumą.
Neprisisegusieji gale kelia realų pavojų ne tik sau, bet ir sėdintiems priekyje.
Neprisisegus saugos diržo, mirties rizika yra žymiai didesnė. Jei oro pagalvės neveikia taip, kaip turėtų, arba jų nėra automobilyje, neprisisegęs keleivis ar vairuotojas trenksis į automobilio konstrukcijas arba išlėks pro priekinį automobilio stiklą. Tokiais atvejais sužeidimai būna labai sunkūs.
Šoninio smūgio į automobilį metu žmogaus kūnas pasislenka į šoną, tačiau saugos diržai susidoroja ir su šia užduotimi bei patikimai fiksuoja jo padėtį. Jei gale sėdintys keleiviai neprisisega saugos diržų, automobiliui atsitrenkus į kliūtį jie gali trenktis į vairuotojo ir keleivio sėdynes tokia jėga, kad sulaužys atlošo fiksavimo mechanizmą ir prispaus vairuotoją arba šalia sėdintį keleivį. Todėl neprisisegusieji gale kelia realų pavojų ne tik sau, bet ir sėdintiems priekyje.
Norėdami vaizdžiau iliustruoti visą situaciją, saugaus eismo ekspertai atkreipia dėmesį, kad, automobilį stabdant ekstremaliu režimu ar atsitrenkus į nejudamą kliūtį, 75 kg masės žmogaus vadinamasis smūgio svoris, važiuojant tik 50 km/h greičiu, yra apie 4 tonos.
Žinoma, saugos diržai išsitempia ir sugeria dalį energijos, bet verta žinoti, kad ši diržų deformacija yra negrįžtama, todėl po avarijos būtina pakeisti automobilio saugos diržus, įskaitant įtempiklius.
