Remiantis draudimo bendrovės „Ergo Insurance“ Lietuvoje duomenimis, pastaraisiais metais daugiausia eismo įvykių nutiko birželio 23-ią ir gruodžio 31-ąją, o lapkričio 1-oji – trečioje vietoje.
„Šiomis dienomis žmonės daug keliauja, neretai būna susikoncentravę ne į kelią, o mintimis nuklydę į kelionės tikslą. Todėl vairuotojai turėtų neprarasti budrumo ir neskubėti, būti tolerantiški kitiems eismo dalyviams. Eismas lapkričio 1-ąją intensyvus, ypač aplink kapines, tad prie planuojamo kelionės laiko rekomenduoju pridėti keliolika ar keliasdešimt minučių. Išvažiavus anksčiau, neteks jaudintis dėl vėlavimo ar ilgos parkavimo vietos paieškos“, – teigė Raimondas Bieliauskas, „Ergo Insurance“ Transporto priemonių žalų administravimo skyriaus vadovas.
Įvykių daug, tačiau vidutinė žala – maža
Nors lapkričio 1-ąją įvyksta palyginti daug avarijų, vidutinė jų žala nėra didelė. Lyginant vidutinius 11-os avaringiausių dienų išmokų dydžius, lapkričio 1-oji yra trečia nuo galo.
Visų šventųjų dieną fiksuojamas gerokai didesnis judėjimas, o į gatves išvažiuoja retai prie vairo sėdantys asmenys.
Didžiausias žalas draudimo bendrovė išmoka vasaros švenčių metu – per Jonines, birželio 23–24 d., ir per Mindaugo karūnavimo dieną – liepos 6-ąją.
Tomis dienomis patirtų eismo įvykių vidutinė išmoka yra didesnė nei 1 000 eurų, o lapkričio 1-osios pastarųjų dvejų metų vidurkis – 555 eurai.
„Žalos dydis yra tiesiogiai proporcingas eismo įvykio stiprumui. Jeigu automobilių greitis buvo didelis, galimai įvyko daugiau nei dviejų transporto priemonių susidūrimas, galbūt nukentėjo kiti objektai kaip infrastruktūra, tuomet ir žala siekia tūkstančius. Lapkričio 1-ąją eismo srauto greitis – mažesnis nei vasarą, tad nors avarijų dėl sunkių eismo sąlygų yra daugiau, tačiau jos – ne tokios skaudžios“, – aiškino draudimo ekspertas.
Prisidės ir sudėtingos eismo sąlygos
Avaringumą lapkričio 1-ąją didina ir tai, kad vairuotojams tenka susidurti su sudėtingomis eismo sąlygomis. Vienas jų – išaugęs eismo srautas, kadangi Visų šventųjų dieną daugelyje mažo eismo intensyvumo kelių fiksuojamas gerokai didesnis judėjimas, o į gatves išvažiuoja retai prie vairo sėdantys asmenys. Jie paprastai juda lėčiau, atsargiau, gali būti nesusipažinę su naujais transporto mazgais ir juose atlikti neteisingus manevrus.
Antra priežastis – tamsa. Rudenį šviesus paros metas mąžta po kelias minutes kasdien, tačiau labiausiai trumpėjančios dienos procesas bus jaučiamas būtent artimiausiomis dienomis. Paskutinį spalio sekmadienį valanda atgal persukamas laikas prailgina ryto metą, tačiau vakarai sutrumpėja, tad net ir neilgas popietės pasisėdėjimas svečiuose gali baigtis grįžimu namo tamsiu paros metu.
„Tamsa vairuotojams pateikia daug iššūkių. Matomumas tampa apribotas iki tiek, kiek kelio apšviečia automobilio žibintai, o vairuotojus dar akina priešinga kryptimi važiuojančių transporto priemonių šviesos. Tokiomis sąlygomis kur kas sunkiau pastebėti kitus eismo dalyvius – šalikele einančius žmones, ypač jeigu jie nenešioja šviesą atspindinčių elementų“, – pasakojo R.Bieliauskas.
Važiavimas net ir 90 km/val. greičiu automobiliu su įjungtomis artimosiomis šviesomis nėra saugus – sustojimo kelias yra ilgesnis nei matoma zona. Todėl pamačius ant kelio kliūtį, sustoti prieš ją nėra įmanoma – galima tik sumažinus greitį apvažiuoti arba tikėtis, kad judanti kliūtis pasitrauks.
Keliones sunkins ir oro sąlygos. Jau spalio pabaigoje lauke paliekamų automobilių stiklus rytais tenka gramdyti nuo ledo, o oro prognozė daugelyje Lietuvos rajonų lapkričio 1-ajai – būtent tokia: šalna naktį ir nedidelė teigiama temperatūra dieną.
„Dalis vairuotojų dar nėra pakeitę padangų savo automobiliams ir lapkričio 1-osios rytą, vietomis būsiant plikledžiui, važiuos vasarinėmis. Siūlyčiau nelaukti paskutinės dienos ir žiemines padangas permontuoti anksčiau – taip ne tik išvengsite didelių eilių prieš lapkričio 10-ąją, bet ir važiuosite saugiau“, – patarė R.Bieliauskas.
