Nesaugus važiavimo greitis arba leistino greičio viršijimas išlieka viena dažniausių eismo nelaimių priežasčių Lietuvoje. „Kuo greitis didesnis, tuo didesnė rizika patekti į avariją, nes trumpėja laikas per kurį vairuotojas turi pastebėti eismo situacijos pokyčius ir priimti teisingus sprendimus“, – aiškino KTU doc. D.Juodvalkis. Važiuojant didesniu greičiu reikalingas ilgesnis stabdymo kelias, dideliu greičiu judantį automobilį veikia didesnės jėgos, dėl kurių jis gali prarasti stabilumą. Važiuojant dideliu greičiu, automobilį sudėtingiau valdyti, sunkiau keisti jo judėjimo trajektoriją.
Sužalojimai važiuojant 50 ir 100 km/h greičiu
Pasak mokslininko, saugus greitis turi būti pasirenkamas pagal eismo intensyvumą, oro sąlygas, kelio būklę, automobilio savybes ir vairuotojo įgūdžius. „Bet kokiu atveju saugus greitis negali būti didesnis už leidžiamą greitį tame kelyje. Būtina pažymėti, kad per mažas greitis kartais taip pat gali būti nesaugus, nes automobilis juda lėčiau nei visas automobilių srautas, dėl to tampa kliūtimi kitiems eismo dalyviams“, – sakė mokslininkas.
Kalbėdamas apie greičio ir inercijos įtaką avaringumui, doc. D. Juodvalkis pabrėžė, kad reikšmingą įtaką avarijos metu patiriamų sužalojimų sunkumui turi susidūrimo su kliūtimi greitis: „Judančio kūno kinetinė energija priklauso nuo greičio kvadratu, t. y., jei greitis didesnis dvigubai, kinetinė energija didesnė keturis kartus, o tuo pačiu ir avarijos metu patiriamos apkrovos 4 kartus didesnės“, – lygino dėstytojas.
Judančio kūno kinetinė energija priklauso nuo greičio kvadratu, t. y., jei greitis didesnis dvigubai, kinetinė energija didesnė keturis kartus.
Kalbant paprasčiau, šiuolaikiniu automobiliu važiuojant 50 km per valandą greičiu, susidūrus su kliūtimi, automobilio ekipažas greičiausiai didelių sužalojimų nepatirs, tačiau važiuojant 100 km per valandą greičiu labai padidėja mirtinų sužalojimų tikimybė.
Nuo kokio greičio nebesaugu?
Nėra vienareikšmio atsakymo, nuo kokio greičio automobilis avarijos atveju nebėra saugus. Pasak doc. D.Juodvalkio, kiekviena avarija yra skirtinga. Gali būti (ir praktikoje pasitaiko), kad šiuolaikinis saugus automobilis neapsaugo vairuotojo ar keleivių įvykus avarijai net ir važiuojant sąlyginai nedideliu greičiu. Bet pasitaiko atvirkštinių atvejų – avarija įvyksta važiuojant dideliu greičiu, automobilis stipriai sugadinamas, o jo ekipažas sunkių sužalojimų nepatiria.
„Galbūt galima teigti, kad važiuojant šiuolaikiniu saugiu automobiliu apie 60 km per valandą greičiu, įvykus susidūrimui su kliūtimi, didelė tikimybė, kad vairuotojas ar keleiviai sunkių sužalojimų nepatirs. Bet, kaip minėjau, kiekvienas įvykis skirtingas ir visko gali nutikti – geriau šia prielaida nesivadovauti ir nepatekti į avariją“, – patarė mokslininkas.
Automobilių testavimo rezultatai – ne garantija
Automobilių testavimo greičiai parenkami pagal avarijų statistiką. EuroNCAP organizacija atlieka automobilių priekinio susidūrimo su kliūtimi testus važiuojant 64 km per valandą greičiu. Įvykus susidūrimui su kliūtimi 64 km per valandą greičiu, beveik visi šiuolaikinių automobilių gamintojai garantuoja, kad ekipažas nepatirs didelių sužalojimų, bet tik tokiomis sąlygomis, kokiomis testas daromas. „Kiekviena avarija yra skirtinga, tad realiomis sąlygomis tokios garantijos tikrai niekas nesuteikia“, – pabrėžė doc. D.Juodvalkis.
Kalbėdamas apie ateities technologijas, kurios leis išvengti dalies eismo nelaimių kelyje, KTU dėstytojas vardijo jau dabar esančias aktyvios saugos sistemas, kurios mažina automobilio riziką patekti į eismo įvykį. Vienos iš seniausių aktyvios saugos sistemų – stabdžių ABS. Beveik visi šiuolaikiniai automobiliai turi elektronines stabilumo kontrolės sistemas.
Ateitis – visiškai autonominiai automobiliai
Šiuolaikiniai automobiliai turi ir daug išmanių aktyvios saugos sistemų: adaptyvi greičio palaikymo sistema stebi aplinką ir gali automobilį stabdyti atsiradus kliūčiai; juostos išlaikymo sistema stebi kelią ir signalizuoja išvažiuojant iš kelio juostos; kai kuriuose automobiliuose gali netgi pats automobilis dalinai vairuotis pats.
„Minėtos modernios išmanios sistemos vis dar aktyviai tobulinamos, bet jau dabartiniams vairuotojams padeda išvengti eismo įvykių. Ateityje, greičiausiai netolimoje, bus gaminami pilnai autonominiai automobiliai, kurie leis beveik visu 100 procentų eliminuoti vairuotojų klaidas“, – sakė doc. D.Juodvalkis.
Didelis automobilis – saugesnis, mažas – mažiau saugus?
Įsitikinimas, kad didelis automobilis – saugesnis, teisingas tik iš dalies. Mokslininko žodžiais, didelis automobilis turi didesnes, daugiau energijos galinčias sugerti deformacines zonas, paprastai būna ir didesnės masės, tad, tikėtina, susidurs su lengvesniu arba bent jau mažiau sunkesniu kitu automobiliu.
„Vis dėlto, praktikoje visko būna. Automobilių inžinieriai, kurdami automobilius, ypač didelį dėmesį skiria pasyviai saugai ir nuolat ją tobulina. Todėl galbūt teisingiau būtų lyginti ne mažesnį ir didesnį automobilį, o atkreipti dėmesį į pagaminimo metus. Tikėtina, kad naujas ir mažas automobilis bus saugesnis už 30 metų amžiaus didelį automobilį. Mažų naujų automobilių ir senų didelių automobilių susidūrimo testų rezultatai patvirtina, kad automobilio saugumą daugiau lemia automobilio pasyvios saugos lygis, o ne jo dydis“, – apibendrino doc. D.Juodvalkis.
Tikėtina, kad naujas ir mažas automobilis bus saugesnis už 30 metų amžiaus didelį automobilį.
Pasirinkti saugų greitį yra ir bus svarbu
KTU dėstytojas pastebi, kad vairuotojai kartais pervertina automobilio galimybes. Vairuodami modernų ir saugų automobilį neteisingai pasirenka saugų greitį ir jį viršija.
„Bet kokiems, net ir moderniausiems automobiliams galioja tie patys automobilių teorijos dėsniai. Jokios sistemos neužtikrins reikiamo ratų sukibimo su keliu jei greitis ir automobilį veikiančios jėgos viršys ratų sukibimo su keliu galimybes“, – pabrėžė doc. D. Juodvalkis.
Automobilių galimybės vis didesnės, tačiau saugus greitis išlieka toks pat. Kodėl negalim važiuoti greičiau? Atsakydamas į šį klausimą, mokslininkas atkreipia dėmesį į vairuotoją – žmogų, kurio reakcijų laikas išlieka toks pat. Be to, didėjant greičiui, inercijos jėgos didėja ne tiesiogiai, o daugiau, tad net ir 20 km per valandą leistino greičio padidinimas gali turėti akivaizdžiai neigiamų pasekmių.
Populiariau riboti transporto priemonių galingumą
Greičio viršijimas išlieka reikšmingos dalies eismo nelaimių priežastis, tad kodėl rinkoms, kur greitis griežtai ribojamas, automobilių gamintojai nesiūlo riboto greičio automobilių? „Pirma priežastis, kad leistinas greitis skirtinguose tos pačios šalies keliuose yra skirtingas. Be to, saugus greitis netapatus leistinam greičiui. Saugus greitis priklauso ir nuo aplinkybių. . Saugaus greičio pasirinkimo galimybė paliekama vairuotojui, nes jis geriausiai gali įvertinti konkrečias aplinkybes ir pasirinkti reikiamą saugų greitį“, – komentavo mokslininkas.
Gana dažna saugumo didinimo strategija – transporto priemonės galingumo ribojimas. Pasak doc. D.Juodvalkio, tokia praktika Lietuvoje taikoma su motociklais – neturintis reikiamos patirties vairuotojas negali vairuoti galingo motociklo.
D.Kanapinskas: svarbiausia – pagarba, atjauta ir saugumas
Saugaus eismo ekspertas, vairavimo mokytojas Darius Kanapinskas pats vairuoja nuo 1992 metų ir mato, kad vairavimo kultūra Lietuvoje gerėja. Tačiau, jeigu vairuoti išgėrus ar chuliganiškai elgtis keliuose nebėra dažna, tai vairuotojai vis dar pervertina save viršydami greitį.
Vairuotojai vis dar pervertina save viršydami greitį.
Trys svarbiausi D. Kanapinsko palinkėjimai vairuotojui būtų – kuo daugiau pagarbos ir atjautos vieni kitiems kelyje ir atsargumo. „Tai svarbiausi dalykai. Jei gerbsime kitus eismo dalyvius, atjausime pradedančiuosius ir būsime atsargūs, bus ir vairuoti maloniau, ir nelaimių keliuose sumažės“, – įsitikinęs D Kanapinskas.
Per pirmąjį karantiną gatvės buvo tuščios, tačiau D.Kanapinską stebino stipriai greitį viršijančių vairuotojų gausa. „Mažiau intensyvus eismas ir šiomis dienomis, per antrąjį karantiną, tačiau pasirinkti saugų greitį dar aktualiau: tikros žiemos – retos, tad prastėja mūsų vairavimo slidžiame kelyje įgūdžiai. Atpratę nuo slidžios kelio dangos, saugų greitį turime rintis ir save valdyti ypač atsakingai. Turime neužsimiršti, kad formuojasi vadinamasis juodas ledas – atrodo, kad kelio danga šlapia, o iš tiesų – slidi. Išlipęs iš mašinos net negali paeiti, užtenka nusukti į šalutinę gatvelę – slidu.
Negalime kaltinti vien kelininkų, turime pasirinkti saugų greitį ir patys, kai kada važiuoti net ir 20-30 km per valandą greičiu, kad automobilis netaptų nevaldomas“, – pabrėžė vairavimo mokytojas.
Populiariausi mitai ir kaip yra iš tiesų
Daug kas mano, kad važiuojantis iš paskos atsitrenkimo atveju visada pripažįstamas kaltu. „Iš tiesų 70-80 proc. taip, bet likusia dalimi ir važiuojančiajam priekyje gali tekti prisiimti atsakomybę už eismo įvykį“, – atkreipė dėmesį saugaus eismo ekspertas.
Kitas klaidingas įsitikinimas, kad iki dešimties kilometrų per valandą viršijusio greitį vairuoto niekas nebaus. „Taisyklėse aiškiai parašyta, kad tokiu atveju taikomas įspėjimas. Tai reiškia, kad per metus padarius kitą rimtesnį nusižengimą, pvz., viršijus greitį 20 km per valandą, bus skirta nebe minimali, o maksimali nuobauda“, – sakė D.Kanapinskas.
Iš kartos į kartą keliauja mitas, kad greičio matuokliai nusižengimą fiksuoja tik tuomet, jei greitis viršijamas daugiau nei 20 km per valandą. Pasak eksperto, dabartinių greičio matuoklių maksimali paklaida 2-3 km per valandą.
Važiuodami saugiai neturime jaustis kalti
„Naujokams ar tiesiog taisyklių paisantiems vairuotojams kartais nepatogu, kad trukdo viršijantiems greitį, nors važiuoja maksimaliu leistinu greičiu. Jei važiuojam saugiai, viskas yra gerai. Neturim jaustis kalti.
Greičius protinga pasirinkti tokius, kurie būtų saugūs, ypač kai lietus ir slidu ar prastas matomumas. Intensyvus lietus ar snygis veikia, kaip lęšis. Blogiausia – kaip tolinantis lęšis, todėl net ir važiuojant leistinu greičiu sunku laiku pastebėti kliūtis“, – atkreipė dėmesį saugaus eismo ekspertas.
Vairuotojų pasirinktas greitis turi tiesioginės įtakos avaringumo rodikliams. Dažniausiai mirtinų eismo įvykių priežastimi tampa būtent žmogiškojo faktoriaus rizikos veiksniai.
Brankink gyvybę. Rinkis saugų greitį.
Skiltis Saugukelyje.lt rengiama kartu su VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija.
