Tačiau ar teisinga tokiu atveju bausti tik vairuotoją? Kiek atsakomybės už tai, jog išgėręs žmogus namo keliauja ne taksi ar viešuoju transportu, bet vairuoja pats, tenka mums visiems, t. y. visuomenei?
Psichologė: pasiteisinimų randama daug
Nors vairuoti apsvaigus nuo alkoholio ryžtasi tiek vyrai, tiek moterys, Lietuvos Kelių policijos statistika rodo, jog daugiausia dėl to nubaustų asmenų yra vyrai. Kauno apskrities vyrų krizių centro psichologė Dovilė Bubnienė apgailestauja, jog ne tik Lietuvoje, bet visame pasaulyje netrūksta skaudžių nelaimių, kurias sukelia neblaivūs vairuotojai. Baisiausia, pasak specialistės, jog tyrimai rodo, kad net 30 procentų vairavusių neblaivių asmenų tokį elgesį kartoja vėl ir vėl, net jeigu yra sugaunami prie vairo apsvaigę.
Net 30 proc. vairavusių neblaivių asmenų tokį elgesį kartoja vėl, net jei yra sugaunami prie vairo apsvaigę.
„Paklausus, kodėl vairavo išgėrę ir kodėl nesirinko kito varianto keliauti, asmenys pateikia tokius atsakymus: apie kitus variantus net nepagalvojo; manė esantis pakankamai blaivus ir galintis vairuoti (šis atsakymas kai kurių tyrimų duomenimis vyrauja); galvojo, kad jeigu vairuos atsargiai, tai neįklius; galvojo, kad nuvažiuoti reikia labai trumpą atstumą, todėl tikrai nieko neatsitiks, planavo vykti kitaip, bet paskui pamiršo ar persigalvojo; buvo per daug girtas ir negali atsakyti, kodėl rinkosi vairuoti. Kai kalbame apie įvykius, kuriuos sukelia neblaivūs vairuotojai, tai atsakymas čia ir slypi – juos padaro neblaivūs, tai yra, pavartoję alkoholio arba kitų psichiką veikiančių medžiagų asmenys. Įdomu tai, kad šią problemą būtų labai paprasta išspręsti – tiesiog reikėtų nevairuoti išgėrus ar kitaip apsvaigus. Kai kada būdamas blaivus žmogus pasižada girtas nebevairuoti. Deja, alkoholis veikia mąstymą ir kitus kognityvinius procesus, tame tarpe, sprendimų priėmimo ir jo pavartojus pažadai nėra vykdomi“, – komentavo vyrus konsultuojanti ir psichoterapijos užsiėmimus vedanti psichologė.
Kalbėdama apie tai, kiek asmeninės žmogaus savybės lemia, jog žmogus atsisės prie vairo būdamas neblaivus, pašnekovė paminėjo, kad biologinės priežastys nėra vienintelis veiksnys.
„Rizikuoti labiau linkę vyrai – čia negalima visai atmesti ir biologinių priežasčių. Visgi auklėjimas, asmenybės savybės, vertybių sistema, moralės normos ar jų nebuvimas turi didelę įtaką tam, kaip mes elgiamės. Asmens polinkis rizikuoti, impulsyvumas, agresija, stiprių ar ekstremalių išgyvenimų pomėgis, perdėtas pasitikėjimas savimi, pavartojus alkoholio gali sustiprėti ir dar labiau paskatinti tokį elgesį. Juolab, kad išgėrus mažėja savikontrolės ir atsakomybės jausmai. Svarbus ir asmenybės tipas, pavyzdžiui, asmuo, kuris ir blaivus būdamas nesilaiko visuomenėje priimtų normų (antisocialaus tipo asmenybė), išgėręs tikrai neims jų laikytis“, – sakė D.Bubnienė.
Atsakomybę turime dalintis visi
Paklausta, kam, jos nuomone, tenka atsakomybė už vairavimą išgėrus ir neblaivaus vairuotojo sukeltus eismo įvykius – tik vairuotojui ar ir visuomenei – psichologė atkreipė dėmesį į tai, jog visi mes esame susiję. Savaime aišku, jog įstatymai numato, jog pirmiausia už savo elgesį ir pasekmes atsakingas vairuotojas. Vis dėlto, anot D.Bubnienės, jei asmenį, mėgstantį sėsti prie vairo išgėrus, supa žmonės, kurie tokio jo elgesio nestabdo, dėl jo nesmerkia, o kartais, atvirkščiai – atsiliepia kritiškai įstatymų atžvilgiu, toks asmuo nepadarys išvados, jog jo elgesys netinkamas.
„Jei jis turi pavyzdžių, kad jo aplinkos žmonės gyvena nesilaikydami taisyklių ir jiems sekasi išsisukti, tai irgi nemotyvuos keisti elgesio. Elgesio priimtinumas sukuria arba pastiprina sąlygas reikštis rizikingam elgesiui“, – teigė pašnekovė.
Būdami visuomenės nariai kiekvienas mūsų turėtų laikytis nustatytų normų. Taip pat nuo mažų dienų mokyti vaikus ir rodyti pavyzdį jiems, kad netinkamas elgesys (šiuo atveju – vairavimas išgėrus) yra netoleruojamas.
„Negalima juokauti tada, kai reikia reaguoti rimtai. Turime būti dėmesingi aplinkai, stebėti, kas vyksta, ir neapsimesti, jog nematome pažeidimų. Taip pat, esant reikalui, patarti, paraginti nesėsti prie vairo išgėrusių, juolab nevažiuoti su jais patiems. Tokiu atveju kiekvieno iš mūsų pareiga yra padėti rasti kitus, labiau priimtinus sprendimus“, – kalbėjo psichologė.
Turime būti dėmesingi aplinkai, stebėti, kas vyksta, ir neapsimesti, jog nematome pažeidimų.
Kokius sprendimus priima tie, kurie išgėrę nevairuoja? Pasak D.Bubnienės, jie prašo vairuoti draugų ar artimųjų, kviečia taksi, eina pėsčiomis, lieka nakvoti ir užtikrina, kad išgėręs draugas ar artimasis nevairuos. Tiesa, šiuos sprendimus geriausia apgalvoti ir priimti iš anksto, dar prieš vartojant alkoholį. Jei nevairuoti išgėrus nepavyksta, būtina priimti sprendimą nebevartoti alkoholio apskritai. Antraip tik laiko klausimas, kada bus nuostolių arba, kas dar baisiau, skaudžių nelaimių.
Anksčiau neblaivūs vairavę vairuotojai – apie, jų nuomone, veiksmingiausią prevenciją
Grupiniuose užsiėmimuose, kuriuos rengia Kauno apskrities vyrų krizių centras, dalyvaujantieji sutiko anonimiškai pasidalinti savo mintimis apie tai, ko reikia, kad vairavimo išgėrus atvejų neliktų arba jų skaičius bent jau mažėtų. 4 iš 5 šia tema pasisakiusiųjų yra bent kartą vairavę neblaivūs. Vienas iš jų – dukart praradęs teisę vairuoti. Šiuo metu automobilio neturi, todėl išgėręs nevairuoja.
Visi jie vairavimą išgėrus vertina labai blogai. Paprašyti pasidalinti savo mintimis apie tai, ko reikėtų, kad Lietuvoje neliktų vairuotojų, kurie ryžtųsi vairuoti išgėrę, jie pasiūlė įvairių variantų. Pasak vieno jų, veiksmingiausia priemonė būtų alkoblokai visuose automobiliuose. Kito nuomone, išeitis – griežtesnės bausmės, pvz., kalėjimas. Kai kurie svarstė, jog situacija galėtų pasikeisti, jei apie šią problemą viešai kalbėtų autoritetingas asmuo ar keli jų.
Na, o daliai atrodė, jog vienintelė išeitis – apskritai uždrausti vartoti alkoholį. Šias priemones jie įvardino kalbėdami apie „kitus“ vairuotojus.
Tuo metu svarstydami, kas juos asmeniškai labiausiai skatintų keistis ir nevairuoti išgėrus, išskyrė kelis dalykus. Tai – baudžiamoji atsakomybė, baimė kažką užmušti, gėda prieš kitus – draugus, artimuosius.
Turime būti dėmesingi aplinkai, stebėti, kas vyksta, ir neapsimesti, jog nematome pažeidimų.
Svarstydami apie tai, ar svarbu, kad visuomenė visiškai netoleruotų vairavimo išgėrus ir aktyviai tai išreikštų, priminė anksčiau buvusias „gėdos lentas“. Visi sutiko, jog svarbiausia – neabejingumas. Vienas grupės dalyvių prisipažino, kaip kažkada jam, nusprendusiam važiuoti išgėrus, buvo iškviesta policija. „Man kažkas iškvietė, kai sėdau prie vairo girtas. Daugiau nesėdu“, – tikino vyras.
0 promilių ir 0,4 promilės alkoholio: ką sako KET?
KET numato, jog už vairavimą išgėrus Lietuvoje baudžiami lengvųjų automobilių vairuotojai, turintys daugiau nei 2 metų stažą. Jie laikomi neblaiviais, kai jų iškvėptame ore, seilėse ar kraujyje nustatoma daugiau kaip 0,4 promilių alkoholio. Kitiems vairuotojams taikomi gerokai griežtesni apribojimai. 0 promilių alkoholio riba taikoma pradedantiesiems vairuotojams (turintiems mažesnį nei 2 metų vairavimo stažą), taksi automobilių vairuotojams, mopedų, motociklų, triračių, lengvųjų keturračių, paprastų ir galingųjų keturračių vairuotojams, taip pat automobilių, kurių didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 3,5 t, vairuotojams, automobilių, kurie turi daugiau kaip 9 sėdimąsias vietas, vairuotojams ir automobilių, kuriais vežami pavojingieji kroviniai, vairuotojams.
Priklausomai nuo aplinkybių už vairavimą išgėrus gali būti skiriama piniginė bauda su teisės vairuoti atėmimu arba net baudžiamąja atsakomybe. Taip pat vairuotojas turi išklausyti specialų kursą apie alkoholio žalą ir baigti papildomus vairuotojų mokymo kursus vairavimo mokykloje. Jei teisė vairuoti atimama metams ir daugiau, reikės perlaikyti vairavimo teorijos bei praktikos egzaminus.
Kur kas griežtesnė atsakomybė gresia, jei vairuotojas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Tokiu atveju jis baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienų metų.
Greitesnis „teisių“ atgavimas – sutikus vairuoti automobilį su įrengtais antialkoholiniais variklio užraktais
Nuo 2020-ųjų metų sausio 1 dienos įsigaliojo įstatymo pakeitimai, leidžiantys anksčiau atgauti dėl neblaivumo (iki 1,5 promilės) prarastą vairuotojo pažymėjimą, sutikus vairuoti transporto priemones, kuriose yra įrengti antialkoholiniai užraktai. Tokiu atveju, vairuotojas atgaus teisę vairuoti, tačiau visą nustatytą laikotarpį turės vairuoti transporto priemonę su įdiegtu antialkoholiniu variklio užraktu.
Tikimasi, jog tai padės ženkliai sumažinti dėl vairavimo išgėrus įvykusių eismo įvykių bei kitų nusižengimų skaičių. Be to, leis pažeidimą padariusiems vairuotojams neprarasti darbo, susijusio su transporto priemonių vairavimu, bei tiesiog neprarasti vairavimo įgūdžių.
Tokius užraktus savarankiškai įmontuoja vis daugiau privačių įmonių. Pavyzdžiui, Vilniaus ir Kauno savivaldybėse keleivius veža maršrutiniai autobusai, kuriuose sumontuoti šie įrenginiai.
Brangink gyvybę. Neleisk vairuoti apsvaigusiam
Skiltis Saugukelyje.lt rengiama kartu su Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos.
