Švedijos gilumoje, netoli poliarinio rato, savo bandymų centre, padangų ir automobilinių sistemų, komponentų gamintoja „Continental“ leido žvilgtelėti, ką kuria bene slapčiausi bendrovės padaliniai, dirbantys su Švedijoje „Vision Zero“ idėja, apimančią futuristinę mintį apie iš kelių išnykusius eismo įvykius.
„Mūsų vizija tokia: pirmiausia norime užtikrinti, kad keliuose nebenutiktų tragiški įvykiai, tuomet pasiekti, kad eismo įvykiuose nebūtų sužalojami žmonės, o galiausiai – prisidėti prie visiško eismo įvykių išnykimo iš kelių“, – renginyje akcentavo „Continental“ atstovai, įsitikinę, kad padangos yra vienas iš keturių, lemiamą reikšmę įgyvendinant „Vision Zero“ idėjas turinčių, veiksnių.
Tiesa, ne visos pristatytos naujovės greitai atras vietą automobilių pramonėje. Kai kurioms gali prireikti maždaug penkerių metų iki patekimo į serijinę gamybą, o dėl kai kurių įgyvendinimo gali tekti priimti radikalių, su automobilių išvaizda susijusių, sprendimų.
„Pajus“, kas po ratais
Įsivaizduokite, kas būtų, jei automobilio padangos pajustų pasikeitusias oro sąlygas ir kelio dangą, žinotų, kiek yra nusidėvėjusio arba praneštų apie veiksnius, turinčius įtaką padangos būklei. Būtent apie tokią galimybę kalba „Continental“, pristatę dvi technologijas: „ContiSense“ ir „ContiAdapt“.
Christophas Bergeris, „Continental“ techninis ekspertas, pasitelkęs specialų valdymo pultą pademonstravo, kas gi nutiktų su padanga bei visu automobilio ratu, jei transporto priemonė gebėtų suprasti ir reaguoti į pasikeitusias oro sąlygas.
„Pavyzdžiui, važiuojate keliu ir staiga pasiekiate lietingą kelio ruožą. Tam, kad padanga veiktų efektyviau, sumažėtų akvaplanavimo tikimybė ir automobilis būtų stabilesnis, jums reikėtų siauresnės padangos, taip pat – gilesnio jos protektoriaus“, – sako specialistas ir, spustelėjęs mygtuką, rodo, kaip ganėtinai plati padanga ima trauktis, o jai siaurėjant su kelio paviršiumi ima liestis būtent ta padangos dalis, kuri turi giliausią protektorių.
Pasiekus smėlėtą, klampų ruožą automobilio „smegenys“ nuspręstų, kad reikia šiek tiek sumažinti padangų slėgį ir išleisti ratus (o tokiai kelio atkarpai pasibaigus – pripūstų atgal), o ten, kur ypatingai reikia sukibimo, pavyzdžiui, ant ledo, išmani technologija leistų padidinti ratų plotį. Visa tai per kelias minutes būtų įmanoma padaryti nesustojant, tačiau, perspėjo specialistas, sumažinti greitį tikrai tektų.
Ch.Bergeris neneigia – ši technologija susijusi su visu rato mechanizmu, todėl pradėjus ją taikyti masinėje produkcijoje, ji turėtų įtakos ratlankių dizainui ir kitiems su automobiliu susijusiems parametrams.
Pasitelkė elektros impulsus
„Contisense“ technologija susijusi su padangomis, kuriomis galėtų sklisti elektros impulsai, t.y. kaip aiškino Ch.Bergeris, padangomis, kurių gumoje būtų galybė plonyčių laidelių.
Pasitelkus elektros impulsus, siunčiamus į nedidelius daviklius, padanga gebėtų, pavyzdžiui, „pajusti“, kad yra pradurta ir kur tiksliai yra vinis. Taip pat matuotų padangų temperatūrą, kuri išduotų, ar kartais nėra taip, jog ratą veikia papildoma trintis, dėl ko gali nukentėti padanga.
Pasak Ch.Bergerio, labiausiai automobilių gamintojus domina kita galimybė – pasitelkus kondukcinę gumą matuoti padangų nusidėvėjimo rodiklius. Elektros impulsai, sklindantys padanga, informuotų apie tai, ar padangos dar saugios naudoti, ar jas reikėtų keisti, taip pat, ar nusidėvėjimas tolygus.
Moko galvoti autonominius
Padangose, ratuose esantys davikliai, jutikliai, įtaisyti automobilyje, pasak „Continental“ ekspertų, gali suprasti daugiau informacijos nei apdoroja šiandien ir pritaikyti automobilį įvairiems pokyčiams.
Pavyzdžiui, bendrovės sukurta sistema, pasitelkianti įvairių daviklių, automobilio kameros bei lazerinio jutiklio duomenis, geba atpažinti kelią, jo dangą, bei atitinkamai pritaikyti automobilio parametrus.
„Continental“ bandomas algoritmas analizuodamas kamerų ir lazerių pateikiamą informaciją geba atpažinti, ar po ratais sausas kelias, šlapias, sniegas ar ledas. Taip pat analizuojami ir rato virpesiai, sukimosi greitis, praslydimas, o pagal tai nustatoma, ar, pavyzdžiui, automobilis važiuoja bekele, ar asfaltu.
Visa ši technologija, sako „Continental“, padės kuriant autonominius automobilius, mat leis šiems į aplinką reaguoti ypatingai tiksliai. Ši idėja itin svarbi, mat net entuziastingiausiai nusiteikę autonominio automobilio šalininkai sutinka, kad dar nėra sukurta transporto priemonė, kuri taip, kaip žmogus, sugebėtų tinkamai reaguoti į staigų situacijos pasikeitimą.
Savo žodžius „Continental“ demonstruoja uždaroje trasoje, kur ant plūkto sniego ir ledo savarankiškai važiuoja bandomasis automobilis. Jis greitėja, lėtėja, kiek slysteli posūkiuose, bet tuojau skuba taisytis ir grįžti į tinkamą poziciją.
Anot bendrovės eksperto, kol kas visas bandymas vykdomas prieš tai į automobilio atmintį įrašius trasos trajektoriją ir nurodžius, kad transporto priemonė jos laikytųsi, visgi automobilis analizuoja aplinką ir, greitai skaičiuodamas, susigaudo, kokį veiksmą kada reikia daryti, kad ekstremalios sąlygos nesutrukdytų saugiai pasiekti kelionės tikslo.
