Automobilių apsaugos sistemos: kokie jų tipai, kiek jos kainuoja ir kaip veikia?

Prabangūs automobiliai privalo turėti ir atitinkamas apsaugos sistemas. Jeigu prieš dvi dešimtis metų naktį savo klykimu pažadinti galinti signalizacija kam nors ir padarydavo įspūdį, šiandien brangiems automobiliams reikalavimai yra kur kas aukštesni.
„Audi S8“
„Audi S8“

Apie automobilių signalizacijas, jų tipus ir pagrindinius privalumus bei trūkumus pasikalbėjome su vienu didžiausių apsaugos sistemų montuotojų, „Altas Automotive“ direktoriumi Vytautu Grigaičiu.

– Kokios yra šiuolaikinės signalizacijos, montuojamos į prabangiausius automobilius?

– Kalbame apie pirmo lygio signalizacijas – tai aukščiausia draudimo reikalaujama apsauga. Į šį lygį patenka tik aktyvios paieškos sistemos, kurios siunčia pavojaus signalą į apsaugos pultus.

Populiariausios yra dvi: „Sherlog“ ir „Connex“. Abi sistemos veikia dviem skirtingais būdais. „Sherlog“ veikia radiolokaciniu principu, o „Connex“ – GSM/GPS principu. Abi technologijos turi pliusų ir minusų.

„Sherlog“ yra gera sistema tose vietose, kur turi savo antenų tinklą. Šiai sistemai reikalinga nuosava infrastruktūra – vietovė turi būti padengta „Sherlog“ antenomis, kuriomis būtų perduodami pavojaus signalai ir jais būtų rastas automobilis. Lietuvoje šis tinklas yra gana neblogas – signalai perduodami beveik visoje šalyje. Taip pat ir Latvijoje, ypač Rygos teritorijoje, Rusijoje – Maskvoje, bei Čekijoje ar Slovakijoje.

„Sherlog“ veikia radiolokaciniu principu, o „Connex“ – GSM/GPS principu. Abi technologijos turi pliusų ir minusų.

Kitose šalyse išryškėja sistemos spragos – jeigu vagystė įvyksta, pvz., Lenkijoje, arba automobilis greitai išvežamas į Lenkiją, ta sistema neturi per ką perduoti signalo. Tada paieška vykdoma specialiu automobiliu arba lėktuvu. Bandoma aptikti automobilio skleidžiamą signalą ir skrendama jo stiprėjimo kryptimi. Tai apsunkina paiešką.

GPS/GSM paieška yra labai greita – žinomos koordinatės kelių metrų tikslumu, ir automobilis greitai surandamas, nepriklausomai nuo to, kurioje šalyje yra. Tai yra analogų neturinti apsaugos sistema, kuri turi tinklą visoje Europoje, kiekvienoje valstybėje sudarytos sutartys su apsaugos įmonėmis, kurios atlieka sistemos stebėjimą ir reaguoja vos tik į pultą ateina signalas. Lietuvoje šią funkciją atlieka G4S.

– „Porsche“ automobiliai jau standartinėje komplektacijoje turi tokią sekimo įrangą?

– „Porsche“ gamyklinė apsaugos sistema dirba „Connex“ pagrindu. Tik „Porsche“ sistema yra kur kas labiau integruota į automobilį negu mūsų sistema – ji siunčia pranešimus pagalbos centrui apie įvykusią avariją ir t.t.

„Sherlog“, kuri veikia radijo dažnio principu, gerokai sunkiau neutralizuojama.

Pats „Connex“ vystymasis Europoje prasidėjo nuo „Porsche“. Gamintojas apsaugos sistemų kūrėjams buvo paskelbęs konkursą ir pagrindinė sąlyga buvo ta, kad tinklas būtų visoje Europoje. Tai sugebėjo padaryti vienintelis gamintojas – „Connex“.

Mūsų įmonė ir administruoja visas „Porsche“ sutartis.

– Ar sunku tas apsaugos sistemas neutralizuoti, pavyzdžiui, įvarius automobilį į garažą storomis sienomis?

– „Sherlog“, kuri veikia radijo dažnio principu, gerokai sunkiau neutralizuojama. GSM/GPS neutralizuojamas kur kas lengviau, tačiau „Connex“ turi saugiklį – vos pajutusi ryšio blokavimą, sistema išsiunčia pavojaus signalą. Ir gali būti, kad niekas net neims to automobilio, nes jis pradės rėkti net neprasidėjus vagystei.

„Sherlog“ turtą tikrai gerai apsaugo, tačiau kai automobilis pagrobiamas ir žmogaus gyvybei iškyla pavojus, ji veikia prasčiau. „Connex“ galima sujungti su aplikacija ir visada įmanoma patikrinti, kur yra automobilis. Galima stebėti, kur jis važiuoja.

„Connex“ visada užfiksuoja paskutinę automobilio koordinatę iki ryšio blokavimo ir pagal ją mašiną galima rasti.

Automobilį visada įmanoma įvaryti į garažą storomis sienomis, tuomet jokia sistema nėra efektyvi. Tačiau jeigu sistema nėra randama, neišmontuojama, tuomet automobilis vis tiek kada nors išvažiuos. Kita vertus, „Connex“ visada užfiksuoja paskutinę automobilio koordinatę iki ryšio blokavimo ir pagal ją mašiną galima rasti.

– Ar po pastarųjų įvykių padaugėjo apsaugos sistemų paklausa?

– Dabar padaugėjo užklausų dėl pavojaus mygtuko įrengimo – jį galima padaryti kartu su GSM apsaugomis. Paspaudus mygtuką, pavojaus signalas siunčiamas į 112. Jeigu savininkas neatsiliepia, galima pradėti ieškoti automobilio.

– Tačiau tokias sistemas nuo 2018-ųjų balandžio turės kiekvienas Europos Sąjungoje parduodamas naujas automobilis?

– Taip, nuo 2018-ųjų balandžio turėtų būti privaloma „eCall“ sistema, tačiau jos įdiegimas vis yra nukėlinėjamas ir neaišku, ar ji jau bus kitąmet.

– Tokią sistemą turbūt sunku įdiegti?

– Pati sistema automobilyje nėra sudėtinga. Tačiau sudėtingiau yra organizuoti visą infrastruktūrą, pagalbos centrus, kuriuose būtų visa įranga. To nesulaukę, „Porsche“ patys pasiūlė analogišką sistemą. Šiandien ją turi ir daugiau automobilių.

Mes šiemet irgi galėsime montuoti tokią sistemą, kaip ir „eCall“. Ją galėsime įdiegti į bet kokius automobilius, nebūtinai naujus. Suveikus oro pagalvėms, automatiškai būtų išsiunčiamas pranešimas policijai, tačiau pagalbos mygtuką galima aktyvuoti ir pačiam.

Įvykus vagystei, pirmos kelios valandos yra tas kritinis laikas.

– Kiek kainuoja aktyvios apsaugos sistemos įdiegimas?

– „Sherlog“ įdiegimas kartu su pačia sistema pas mus kainuoja nuo 700 eurų, o abonementinis mokestis – apie 240 Eur kasmet. „Connex“ – nuo 600 eurų ir 210 Eur kasmet.

Ne kiekviename garaže galima sumontuoti tokio aukšto lygio sistemą – draudimo bendrovės turi patikimų bendrovių sąrašus, kuriose sumontuotas sistemas laiko patikimomis.

– Kaip garantuojate saugumą? Juk montuotojai žino vietą, į kurią įdiegiamas apsaugos sistemos siųstuvas?

– Kiekviena įmonė turi specialius meistrus, ne visiems duodama montuoti.

Pačiame automobilyje stengiamasi kiek įmanoma labiau tą sistemą paslėpti. Įvykus vagystei, pirmos kelios valandos yra tas kritinis laikas. Jeigu per jas automobilis nerandamas ir pastatomas kur nors garaže pas vagis, jie siekia kuo greičiau išmontuoti daviklį. Kai daviklio nebėra – jau nieko nepadarysi. Kuo geriau daviklis bus paslėptas, tuo mažesni vagių šansai.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Miesto viešosios tvarkos pareigūnai ragina miestiečius netoleruoti per naktis kaukiančių signalizacijų ir kreiptis į tvarkos sergėtojus tel.nr. 1648
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Signalizacija

Egzistuoja ir tokios sistemos, kurios prie automobilio nesijungia jokiu laidu. Jos viduje turi bateriją, kurią reikia keisti kas dvejus metus. Ji visąlaik yra mieganti ir pabunda vieną kartą per dieną. Taip laukia apsaugos signalo – jeigu jo negauna, vėl užmiega. Jeigu gauna signalą, kad automobilis buvo pavogtas, pereina į nuolatinį sekimą. Tada nuolat pradeda siųsti vietos koordinates ir taip automobilis gali būti rastas.

Jeigu tokią sistemą savininkas norėtų naudoti vieną, tai rekomenduojama nebent pigesniems automobiliams, bet paprastai ji montuojama kaip papildoma sistema prie jau įdiegtos „Sherlog“ ar „Connex“.

Papildomos sistemos montavimo logika yra ta, kad pagrindinė aktyvaus sekimo sistema gali būti greitai išmontuojama, o šis nedidelių išmatavimų blokelis yra labiau paslėptas ir pradeda veikti vos automobilis išvažiuoja iš vagių garažo.

Tą kombinuotą variantą mes siūlome ypač brangiems ir vagių mėgstamiems automobiliams.

– Ar egzistuoja pigesnės „Sherlog“ ar „Connex“ alternatyvos?

Vagys turi įrangą, kuri juodojoje rinkoje kainuoja vos kelis šimtus eurų ir su ja gali pavogti beraktę sistemą turinčius automobilius

– Populiarėja sistemos, kurios siunčia pranešimus į telefoną, jeigu automobilis pažeistas, ir drauge atlieka garsinės sistemos funkciją. Reikalui esant, klientas gali išsiųsti variklio blokavimo programą ir „Google Maps“ pamatyti automobilio buvimo vietą. Tokia sistema gali būti komplektuojama papildomai su specialia kortele, kuri būtų skirta blokavimui. Jeigu automobilio salone nėra kortelės, vagis negali automobilio užvesti. Tokia sistema naudinga turint automobilį su berakte sistema.

Tokios antro lygio apsaugos sistemos kainuoja 450–500 eurų. Ir mėnesinio mokesčio nėra. Apsaugos pulto vaidmenį atlieka kliento telefonas. Ji per mėnesį kainuoja tik tiek, kiek GSM kortelė automobilyje.

– Kodėl pastaruoju metu populiarėja automobilių su berakte sistema vagystės?

– Vagys turi įrangą, kuri juodojoje rinkoje kainuoja vos kelis šimtus eurų. Jeigu automobilis stovi lauke, o raktas namie, vagys specialia įranga gali nuskaityti kodą nuo rakto ir prie automobilio tą kodą su kita įranga „išspinduliuoti“, tada jį užvesti ir nuvažiuoti.

Tokia kortelinė sistema, kurią minėjau anksčiau, iškart skambintų klientui ir neleistų automobilio užvesti.

– Kokios vertės automobiliams reikalingos tokios aukšto lygio apsaugos sistemos?

– Skaičiuojant labai grubiai, tai nuo 30 tūkst. eurų. Bet kai kurie automobiliai, pavyzdžiui, BMW 5, dar draudžiamas be papildomų apsaugų, nors kainuoja 60 tūkst. eurų.

– Ar Lietuvoje automobilį turėti saugiau nei aplinkinėse valstybėse?

– Aplink Lietuvą, visose šalyse, vagystės stipriai auga: tiek Lenkijoje, tiek Latvijoje ir Estijoje. Bet Lietuvoje to nėra. Kodėl pas mus mažiau? Daugybę metų Lietuvoje draudimo bendrovės reikalavo apsaugos sistemų ir didžioji dalis vagių mėgstamų automobilių turi papildomas signalizacijas ar netgi sekimo įrangas. Vagims kur kas lengviau pavogti automobilį, kuris turi tik gamyklinę apsaugos sistemą, kurią „apgauti“ nėra sunku.

Neoficialiais duomenimis, toje pačioje Latvijoje veikia vagių grupuotės iš Lietuvos. Kur automobiliai neturi apsaugų, jiems kur kas lengviau „dirbti“.

Pastaruoju metu Latvijoje labai išaugo KIA automobilių vagystės, ypač tų, kurie turi beraktę užvedimo sistemą. Sunku ir apdrausti KIA automobilį, kuris neturi papildomų apsaugos sistemų. Todėl Latvijos draudimo įmonės jau pradėjo taikyti panašius reikalavimus kaip ir Lietuvoje.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis