Ne pelno siekianti JAV eismo saugumo asociacija „AAA Foundation“ atliko trisdešimties naujausių automobilių multimedijos sistemų tyrimą ir padarė išvadą, jog daugeliu jų naudotis vairuojant negalima, nes vairuotojas turi gerokai atitraukti dėmesį nuo kelio.
Kita vertus, kitos sistemos kaip aklosios zonos stebėjimas ar įspėjimas apie eismo juostos kirtimą padeda vairuotojams, tačiau nepakankamai – JAV eismo saugumo tarnybos praneša, kad žuvusiųjų skaičius šalies keliuose auga antrus metus iš eilės.
Kartu su Jutos universitetu „AAA Foundation“ atliktame tyrime dalyvavo 30 skirtingų automobilių, kuriuos vertino 24 žmonės, turėję vairuodami atlikti keturias užduotis: surasti radijo stotį, paskambinti kam nors, parašyti žinutę ir pasinaudoti navigacija. Pirmus du veiksmus dar įmanoma atlikti balso komandomis, tačiau žinutės „įgarsinimas“ ar navigacijos nurodymų pasakymas balsu kelia kur kas daugiau iššūkių.
„Audi“ – viena geriausių
Tyrėjai pastebėjo, kad sistemos automobiliuose labai skiriasi – neretai netgi tuomet, kai bandomi vieno gamintojo automobiliai. Anot tyrėjų, įvairių sistemų valdymas lietimui jautriame ekrane, nors yra patogus stovint, nėra geras vairuojant. Geriausią saugumo ir patogumo balansą užtikrina viduryje tarp vairuotojo ir keleivio įmontuotas valdiklis, tačiau tik keturiuose iš bandytų automobilių buvo įmanomas toks valdymas („Audi Q7“, „Infiniti Q50“, „Mazda 3“ ir „Nissan Maxima“).
Balsu valdomoms sistemoms tyrėjai taip pat negailėjo priekaištų. Jų nuomone, balso komandos išlaiko vairuotojo žvilgsnį į kelią, tačiau sutrikdo jo dėmesį ilgesniam laikui.
Geriausiu sprendimu bendru sutarimu buvo išrinktas įvairių funkcijų valdymas ant vairo esančiais mygtukais. Juos galima jausti neatitraukiant dėmesio nuo kelio ir į juos nežiūrint, tad kuo daugiau funkcijų galima jais valdyti, tuo multimedijos sistema yra geresnė.
Tyrimo autoriai rekomenduoja gamintojams apsvarstyti, ar multimedijų konfigūravimas važiuojant yra būtinas – pavyzdžiui, bandymas suporuoti telefoną su automobiliu gali būti atliktas ir stovint.
„Suprantamas noras įdėti kuo daugiau technologijų į automobilį, tačiau verta atkreipti dėmesį, kad žmonės tomis technologijomis naudojasi ne tada, kai tą daryti yra saugu“, – pažymėjo vienas tyrimo autorių Davidas Strayeris.
Įspėjimo sistemos veikia
Tyrėjų komanda taip pat pažymėjo, kad įvairios elektroninės įspėjimo sistemos savo darbą atlieka puikiai. JAV draudėjų greitkelių saugumo instituto (IIHS) statistika teigia, kad įspėjimo apie nukrypimą nuo eismo juostos sistemą sumažina automobilių kaktomušų skaičių 11 procentų, o sužeidimų skaičių – 21 proc.
Papildomas šios sistemos tyrimas nustatė, kad tragiškų įvykių (kuomet avarijos metu žūsta žmogus) tarp automobilių, turinčių įspėjimo apie nukrypimą nuo eismo juostos sistemą, sumažėjo 86 procentais.
Aklosios zonos stebėjimo sistema, anot IIHS, avarijų persirikiavimo metu skaičių sumažina 14 procentų. Jeigu kiekvienas automobilis JAV turėtų šią sistemą, anot IIHS, per metus pavyktų išvengti apie 50 tūkst. avarijų.