Kiekvieną savaitės penktadienį 15min publikuoja savaitės eismo įvykių statistiką. Beveik visų šių tekstų pirmose eilutėse pranešama, kiek žmonių žuvo šią savaitę. Žinoma, kaip ir bet kuriuo metų laiku, taip ir dabar, daugiausia eismo įvykių sukelia neblaivūs asmenys.
Tačiau pastaruoju metu nemažiau nelaimių įvyksta dėl slidžios kelio dangos – lietaus, lijundros, sniego, plikledžio ir pan. Kas kaltas dėl kiekvienais metais vis pasikartojančių įvykių ant slidžios dangos – kelininkai, vairuotojai, blogos padangos ar vairavimo įgūdžių stoka?
Žinoma, kiekviena avarija turi savo priežastis, tą pripažįsta ir kalbintas ekstremalaus vairavimo specialistas, lenktynininkas, vairavimo instruktorius Rokas Markevičius. Jis teigia, kad nors priežasčių, dėl ko įvyko avarijos ant slidaus kelio, yra daug, viena pagrindinių išlieka – tai skubėjimas.
„Kai vedu teorinius užsiėmimus mokiniams, mėgstu jiems priminti, kad visada reikia planuoti kelionės laiką. Žiemą eismas juda lėčiau, prieš kelionę reikia nusivalyti automobilį – visa tai ilgina važiavimo trukmę. Avaringumas tikrai sumažėtų, jeigu mokėtumėme planuoti laiką ir kelyje mums netektų skubėti.“
R.Markevičius tikina, kad kultūringumo ir neskubėjimo kelyje mums reikėtų pasimokyti iš Šiaurės Europos gyventojų, kurie nelenkia vienas kito ir važiuoja visi tvarkingai, eilėje. Tai gerokai didina eismo saugumą.
Panašiai kalba ir saugaus eismo specialistas bei vairavimo mokyklos „Amplius“ vadovas Artūras Pakėnas. Jis teigia, kad dėl didelio avarijų skaičiaus ant slidaus paviršiaus nėra kalti kelininkai ar padangos.
„Vairuotojams trūksta įgūdžių. Vėlgi, yra tie, kurie moka, jeigu sąlygos būtų idealios, yra tie, kurie galvoja, kad moka, o jiems padės testų nugalėtojos padangos. Ir yra konkrečiai tokia kategorija žmonių, kurie nemoka važiuoti slidžia kelio danga, tačiau yra priversti tą daryti.“
Artūras Pakėnas tikina, kad Lietuvoje vyrauja paradoksali situacija – nemokėti dažnam yra gėda.
„Vietoje to, kad vairuotojai, kurie tikrai nemoka važiuoti slidžia danga, nueitų pas specialistą pasimokyti, jie vis tiek važiuoja, nors bijo.
Juk nėra gėda prisipažinti, kad nemoki ir nežinai, kaip naudotis šiuolaikinėmis technologijomis, ar kad nesi chirurgas. Tai kodėl turėtų būti gėda prisipažinti, kad nemoki vairuoti vienoje ar kitoje situacijoje?“, – svarsto Artūras Pakėnas.
Papildomas mokymas – tik prasikaltusiems
Visi pradedantieji vairuotojai žino – per dvejus metus negalima padaryti jokio pažeidimo, nes kitu atveju teks mokytis papildomai. Artūras Pakėnas čia taip pat įžvelgia neteisybę ir pamini dar nepatvirtintas, tačiau svarstomas Susisiekimo ministerijos pataisas.
„Numatoma, kad prasižengusieji turės mokytis valdyti automobilį slystant. Tame nieko blogo nematau, tačiau pats požiūris yra labai negeras. Atrodo taip, tarsi vairuotoją mokyti papildomai yra bausmė, o ne nauda.“
Anot pašnekovo, papildomas mokymas nėra blogai. Negerai tai, kad visuomenei yra skiepijamas mąstymo modelis – papildomai mokyti tik prasižengusius.
„Kodėl papildomai mokyti dirbti kompiuteriu galima, o papildomai mokyti vairuoti reikia tik prasižengusius? Juk automobilių pramonė taip pat nestovi vietoje ir vis atsiranda naujų dalykų, su kuriais vairuotojus reikia supažindinti. Visus, ne tik prasižengusius“, – teigia Artūras Pakėnas.
Kyla mintis, kad galbūt vairavimo slidžiame kelyje ABC galėtų mokytis visi vairuotojai dar vairavimo mokykloje, o ne tik tie, kurie prasižengė per dviejų metų laikotarpį?
