Prieš leisdamasis į šiauriausią Europos tašką K. Mieliauskas kelias dienas praleido Helsinkyje, kol iš Indijos sugrįžęs CFMOTO 800MT motociklas buvo pritaikytas važiavimui atšiauriomis žiemos sąlygomis – pasirūpinta papildomomis apsaugomis nuo vėjo, žiemai skirta variklio ir amortizatorių alyva, specialios dygliuotos padangos ir kt.
Tačiau vos palikęs Suomijos sostinę keliautojas susidūrė su netikėta situacija – pliusine temperatūra. „Klimato krizė akivaizdi – nors startavau šiaurėje, Nordkapo link teko išvažiuoti esant vienam laipsniui šilumos. Keistas jausmas – šilta, drėgna, o aš pasiruošęs atšiauriausioms žiemos sąlygoms. Bet nieko su tuo negaliu padaryti – važiuoju“, – pirmaisiais kelionės įspūdžiais dalinasi K. Mieliauskas.
Jis sako, kad važiuojant į šiaurę norisi šiaurietiškų kelių, kurie būtų padengti ledu ar suplūktu sniegu: „Viena vertus, norisi iššūkio. Kita vertus, turiu saugoti dygliuotas motociklo padangas. Dygliai yra ypatingai jautrūs asfaltui, t. y., labai greitai dyla. O štai pirmieji kilometrai išvažiavus iš viešbučio – švarus šlapias asfaltas, toliau – pažliugęs sniegas.“
Keliautojo K. Mieliausko maršrutas iki Nordkapo driekiasi rajoniniais keliais, kuriuose daugiau tikimybės rasti sniego ir ledo. Tačiau pasirinkus tokią taktiką tenka susidurti su navigaciniais iššūkiais. „Ne kartą navigacija nuvedė iki miško kelio, kuris šią žiemą nebuvo nei valytas, nei kažkas juo važiavo, todėl pravažiuoti motociklu nėra jokios galimybės. Tad turiu apsisukti ir keisti maršrutą, o tai atima nemažai laiko ir jėgų. Visgi yra ir kuo pasidžiaugti – jei pačiuose Suomijos pietuose keliai buvo padengti pažliugusiu sniegu, jau antrą kelionės dieną radau sušalusio sniego ir ledo.“
Ledas pasitaiko tiek nelygus ir gruoblėtas, tiek idealiai lygus, kurį kelius prižiūrinčios Suomijos tarnybos specialiai suraižo. Anot K. Mieliausko, rajoniniai keliai Suomijoje yra valomi, bet nebarstomi druska. Todėl ledu padengti keliai suraižomi specialiu prietaisu, kad būtų geresnis kelio ir transporto priemonių padangų sukibimas.
Keliautojas pasakoja, kad jau antrą dieną gamta išgirdo jo prašymus ir ėmė pildyti su kaupu. Pakeliui pasitaikė ir stiprus snygis, ir vėjas. „Prašiau gamtos daugiau žiemos, daugiau baltų vaizdų ir šviežio sniego – tą ir gavau. Keliai pasidengė storu šviežio sniego sluoksniu. Dygliai nesiekė ledo, todėl motociklas lengviau slydo, važiuoti tapo žymiai sudėtingiau. Dar per mažai šiaurietiškų sąlygų? Prasidėjo labai stiprus vėjas ir pūga, todėl drastiškai sumažėjo matomumas. Be to, buvo nuolat apsiniaukę, tvyrojo prieblanda, lyg visą laiką būtų vėlyvas rytas arba ankstyvas vakaras, drėgna, sutemsta pusę penkių vakaro“, – šypsosi pašnekovas.
Keliautojas pastebi, kad temstant aplinkos kontūrai išnyksta, kelias visur suvienodėja, todėl važiavimas tampa sudėtingas. Anot jo, tai reiškia, įsijungia kiti pojūčiai – kelią galima jausti per amortizaciją ir vairą.
Važiuojant rajoniniais keliais teko iš anksto pasirūpinti papildomu ir kuru motociklui, nes benzino kolonėlių yra ne visur. Kaip sako keliautojas, kartą jau teko pasinaudoti pasiimtomis atsargomis, nes pasitaikė ilgesnių nei 100 km maršruto atkarpų, kuriose nebuvo nei žmonių, nei benzino kolonėlių.
Galiausiai, trečią kelionės dieną K. Mieliauską pasitiko keturiolika laipsnių šalčio bei giedras dangus. „Pasnigus ir išsigiedrijus Suomijos gamta pasirodė visu savo grožiu ir magija. Pusnynai, minkštu sniegu nukloti medžiai ir begalinė tyla. Čia atsiskleidžia šalčio grožis ir iššūkiai, apie kuriuos noriu pakalbėti kitame pasakojime apie kelionę iki Nordkapo“, – sako keliautojas ir žada jau netrukus papasakoti, kaip jam sekėsi pasiekti poliarinį ratą.
