Metinė prenumerata tik 7,99 Eur. Dabar tikrai ne metas nustoti skaityti!
Išbandyti
Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Bent 5 vairuotojai iš šimto neturėtų rodytis gatvėse, bet vis tiek vairuoja

Lietuvoje vairuotojų sveikata tikrinama simboliškai kas dešimt metų, per kuriuos gali daug kas pasikeisti. Specialistai kalba, kad šiai sričiai reikėtų skirti daugiau dėmesio, galbūt griežtinti reikalavimus bei tikrinti asmens psichofiziologinius gebėjimus.
Šalpdriba Vilniuje
Šalpdriba Vilniuje / Juliaus Kalinsko / 15min nuotr.

Radijo stočiai „Laisvoji banga“ Sveikatos apsaugos ministerijos Bendrosios medicinos pagalbos skyriaus vyriausioji specialistė Genovaitė Paulauskienė sakė, jog vairuotojų sveikatos tikrinimo tikslas yra nustatyti, ar tikrinamojo asmens sveikatos būklė atitinka minimalias psichikos ir fizinio tinkamumo normas, taikomas asmenims siekiantiems įgyti teisę vairuoti ir vairuojantiems atitinkamos kategorijos motorines transporto priemones.

„Sveikatos tikrinimo reikalavimai nustatyti sveikatos apsaugos ministro įsakymu ir buvo derinti su ES direktyva bei ten numatytais minimaliais reikalavimais vairuotojų sveikatai, todėl, kad visoje ES yra laisvas asmenų judėjimas ir reikalavimai turi būti vienodi“, – sakė G.Paulauskienė.

Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Spūstys Vilniaus gatvėse
Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Spūstys Vilniaus gatvėse

Pašnekovės teigimu, tikslios statistikos, kiek asmenų, siekiančių įgyti teisę vairuoti, neatitinka sveikatos reikalavimų, nėra. Tačiau, anot jos, vairuotojų sveikatos tikrinimo reikalavimų ir tvakos aprašas numato labai daug galimybių gydytojui, jų konsultacinei komisijai ar vairuotojų sveikatos tikrinimo komisijai individualiai nuspręsti su kokiomis išlygomis asmuo gali vairuoti. Pasak G. Paulauskienės, Lietuvoje psichofiziologinių gebėjimų tikrinimo nėra. Atskirai tikrinami fiziniai gebėjimai ir psichinė būklė.

Psichofiziologinių gebėjimų tikrinimo reikalavimų nėra ir ES direktyvoje

„Yra reikalavimai regėjimui, klausai, vairuotojams, kurie turi judėjimo problemų, tiems, kurie turėjo miokardo infarktą, taip pat taikomi skirtingi reikalavimai tiems vairuotojams, kurie vežioja tik savo šeimą ir kurie dirba kvalifikuotą vairuotojo darbą. Pastariesiems vairuotojams reikalavimai griežtesni ir jų sveikata tikrinama dažniau. Psichofiziologinių gebėjimų tikrinimo reikalavimų nėra ir ES direktyvoje“, – sakė specialistė. Pašnekovės teigimu, tikrinant vairuotojų sveikatą didelis dėmesys skiriamas priklausomybėms nuo alkoholio ar psichotropinių medžiagų.

„Vairuotojų sveikatos tikrinimo tvarka nurodo, kaip reikia elgtis, jeigu pasikeitė vairuotojo sveikatos būklė, atsirado polinkis priklausomybei. Jeigu nustatoma, kad dėl sveikatos buklės asmuo negali vairuoti, gydytojas privalo raštu arba el. paštu informuoti savo sveikatos priežiūros įstaigos administraciją, kurios įgaliotas asmuo nedelsdamas el. paštu, per 5 darbo dienas raštu informuoja policijos komisariatą pagal asmens gyvenamąją vietą“, – kalbėjo G.Paulauskienė.

Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Spūstys Vilniaus gatvėse
Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Spūstys Vilniaus gatvėse

Susisiekimo ministerijos Saugaus eismo skyriaus vedėjas Vidmantas Pumputis patikino, kad šiuo metu tikrinami vairuotojo psichikos ir elgesio sutrikimai.

Jeigu Skandinavijoje nustatoma, kad vairuotojo reakcija yra neadekvačiai lėta, yra sutrikęs jo erdvinis matymas, tokiam vairuotojui paskiriamas gydymas arba draudžiama vairuoti

„Psichofiziologija yra psichologijos šaka tirianti biologinių savybių vaidmenį lemiant psichinę veiklą, nuolatinius ir individualius psichologinius skirtumus. Tai tiria elgesio sutrikimus, kaip žmogus reaguoja į erdvinį matymą, greičio įvertinimą, loginį mastymą, dėmesio sutelkimą, matomumą tamsoje, judesio koordinaciją ir reakciją.

Norėčiau pabrėžti, kad visus šiuos dalykus Skandinavijos šalyse, norint įgyti vairuotojo pažymėjmą, priverstinai tikrina gydytojai ir žiūri, ar tos savybės nenukrypsta nuo galiojančių normų. Jeigu nustatoma, kad vairuotojo reakcija yra neadekvačiai lėta, yra sutrikęs jo erdvinis matymas, tokiam vairuotojui paskiriamas gydymas arba draudžiama vairuoti“, – sakė pašnekovas.

Jo teigimu, norint atlikti tokius tyrimus reikalinga speciali įranga ir pačių gydytojų pasirengimas, mat tokius tyrimus atlieka psichologai, turintys reikiamą kvalifikaciją.

„Mano nuomone tai yra puikus patikrinimo būdas, nes kievienas iš mūsų turime silpnųjų savybių ir kiekvienam naudinga jas žinoti, kad vairuojant būtų galima į tai atkreipti dėmesį. Tokiu būdu galima gauti vertingų patarimų. Neatsitiktinai Vilniaus Gedimino technikos universitete yra sukaupta metodinė medžiaga ir yra atliekami tokie tyrimai, kiekvienas vairuotojas gauna patarimų. Atliekamų tyrimų duomenimis, vidutiniškai iš 100 žmonių 3–5 negalėtų vairuoti“, – sakė V.Pumputis.

Juliaus Kalinsko/15min.lt nuotr./Ukmergės gatvė
Juliaus Kalinsko/15min.lt nuotr./Ukmergės gatvė

Anot pašnekovo, panašią įrangą turi Klaipėdos ir Šiaulių universitetai, taip pat yra entuziastų, kurie domisi ir atlieka erdvinio matymo testus.

Pasak V.Pumpučio, Lietuvoje vairuojančiam asmeniui, ar norinčiam įgyti tokią teisę, tikrinamas jautrumas šviesai, tamsai, regejimo aštrumas ir matymo laukas, kontrastinis jautrumas, dvejinimasis, tačiau VGTU laboratorijoje viskas ištiriama detaliau ir tai vairuotojams tampa savotišku patarimu, kur yra jų silpnoji vieta ir leidžia vairuojant priimti atitinkamus sprendimus, kurie užtikrintų saugumą keliuose“, – sakė pašnekovas. 

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Šviežia ir kokybiška mėsa: kaip „Lidl“ užtikrina jos šviežumą?
Reklama
Kaip efektyviai atsikratyti drėgmės namuose ir neleisti jai sugrįžti?
Reklama
Sodyba – saugus uostas neramiais laikais
Reklama
Žaidimų industrijos profesionalus subūrusiems „Wargaming“ renginiams – prestižiniai tarptautiniai apdovanojimai