Metinė prenumerata tik 6,99 Eur. Juodai geras pasiūlymas
Išbandyti

Beveik pusė vaikų dviračiu važinėja be apsauginių priemonių: tėvai ne visada žino, kada jos privalomos

Šiemet kaip niekada aktyvus dviračių sezonas gyventojus skatino prisiminti arba iš naujo išmokti važiavimo dvirate transporto priemone taisykles. Šalyje atlikta tėvų apklausa parodė, kad sezono būta ne tik aktyvaus, bet ir pavojingo. Paaiškėjo, kad beveik pusė Lietuvos vaikų dviračiu važinėja be apsauginių priemonių, o daugiau nei trečdalis tėvų nežino, kada atžalos privalo dėvėti šalmą, rašoma pranešime.
Savarankiškai išmokęs važiuoti dviračiu vaikas jau turi žinoti ir pagrindines KET
Savarankiškai išmokęs važiuoti dviračiu vaikas jau turi žinoti ir pagrindines KET / 123RF.com nuotr.

Tyrimas atskleidė ir paradoksalią situaciją: nors tėvai pripažįsta nežinantys reikalavimų, visgi jie sutinka, jog dažniausiai nelaimės įvyksta dviratininkams nedėvint apsaugos priemonių.

Važiuoja be šalmo ir kur tik nori

Draudimo bendrovės ERGO atliktas tyrimas rodo, jog dviračiais Lietuvoje vaikai vis dar važinėja itin nesaugiai. Net 46 proc. apklaustų tėvų atžalos nedėvi jokių apsaugos priemonių, o tokios kelionės – tik žingsnis iki nelaimės.

„Lietuvos kelių eismo taisyklės (KET) numato, jog visi vaikai iki 18 metų, važiuodami keliu, privalo būti užsidėję ir užsisegę šalmą. Tačiau tyrimas rodo, jog su šalmu važinėja tik 45 proc. vaikų. Galima daryti išvadą, jog suaugusieji mano, esą vaikui, važiuojančiam ne keliu – šalia namų, dviračiu taku – šalmo nereikia, nes KET pastarojo dėvėjimą tokiais atvejais tik rekomenduoja.

Tačiau pabrėžtina: ši apsaugos priemonė leidžia išvengti traumų bei nelaimių, todėl tėvai turėtų tinkamai pasirūpinti savo vaikų sveikata ir gyvybe“, – atsakomybės svarbą pabrėžia ERGO Verslo klientų transporto draudimo portfelio valdytojas Rimvydas Pocius.

Ekspertas pastebi, jog kalbėti apie šalmo dėvėjimo būtinybę – ypač svarbu, nes daugiau nei trečdalis apklaustų tėvų apskritai nežino, kada vaikas jį turėtų užsidėti.

„Kartu svarbu priminti apie jaunųjų dviratininkų judėjimo keliu KET reikalavimus. Tyrimas rodo, jog 1 iš 10 tėvų mano – vaikas vienas gali važiuoti bet kur. Tačiau taisyklės nurodo kitaip. Važiuoti keliu galima tik nuo 14 metų, o prižiūrint suaugusiajam – nuo 8 metų“, – sako R.Pocius.

Svarbą žino, bet nepaiso

Kalbėdamas apie kitą būtiną apsaugos priemonę jauniesiems dviratininkams, R. Pocius tikina: tėvai turėtų pasirūpinti ne tik šalmu, bet ir ryškiaspalve liemene. Tačiau trečdalis respondentų mano, jog pastaroji vaikams būtina tik važiuojant sutemus.

„Važiuojant keliu vaikams iki 18 metų ryškiaspalvė liemenė būtina visada: tiek dieną, tiek naktį. Džiugu, jog net 57 proc. apklaustųjų tai žino, suprasdami šios apsaugos priemonės svarbą. Ją dėvintis vaikas yra matomas kitų eismo dalyvių, todėl nelaimių rizika tik dar labiau sumažėja“, – teigia ekspertas.

Pasak R. Pociaus, nelaimingų įvykių būtų dar mažiau, jei eismo dalyviai žinotų taisykles. Kaip rodo apklausa, tuo įsitikinę net 8 iš 10 tyrimo dalyvių. Tuo tarpu 64 proc. respondentų mano – dažniausios vaikų nelaimių priežastys važiuojant dviračiu yra apsaugos priemonių nedėvėjimas.

„Čia ir slypi didysis visos situacijos paradoksas. Respondentai sako, jog eismo įvykių išvengtume išmanydami taisykles, tačiau didelė dalis tėvų nežino, kada vaikams reikia šalmo. Iš kitos pusės, tikima, jog užkirsti kelią nelaimėms galima dėvint apsaugos priemones, o beveik pusės šeimų atžalos jomis nesinaudoja. Todėl netgi žinant rizikos prevencijos svarbą, būtinų reikalavimų visgi nepaisoma, nors tai yra pagrindinis saugių vaikų kelionių dviračiu užtikrinimo būdas“, – reziumuoja R.Pocius.

Gyventojų apklausą ERGO užsakymu atliko tyrimų bendrovė „Norstat“. Jos metu apklausta 500 tėvų, kurių vaikai bent kartą per mėnesį važinėja dviračiu.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Tyrimas: lietuviams planuojant kalėdinio stalo meniu svarbiausia kokybė bei šviežumas
Reklama
Jasonas Stathamas perima „World of Tanks“ tankų vado vaidmenį „Holiday Ops 2025“ renginyje
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos