Diržai saugo mus nuo smūgių į kietas automobilio salono dalis, neleidžia iškristi iš besiverčiančio automobilio ir atsidurti po juo, saugo ir nuo šoninių smūgių. Avarijos metu diržai vairuotoją ir keleivius prispaudžia prie sėdynių, kad tomis lemiamomis akimirkomis būtume pačioje saugiausioje automobilio vietoje. Deja, statistika rodo, kad nemažai vairuotojų ir keleivių nesirūpina savo saugumu ir tiesiog ignoruoja saugos diržus.
Viskas veikia kartu: ir saugos diržas, ir saugos pagalvės
Liūdna statistika
- 2021 metais policija užfiksavo 16 103 atvejus, kai vairuotojai pažeidė naudojimosi diržais taisykles ir 2 630 atvejų, kai naudojimosi diržais taisykles pažeidė keleiviai.
- Pakartotinai 2021 metais naudojimosi diržais taisykles pažeidė 1 420 vairuotojai.
- 2022 metais užfiksuoti 20 753 atvejai, kai naudojimosi diržais taisykles pažeidė vairuotojai ir 2 723 atvejai, kai diržų nesegėjo keleiviai.
- Pakartotinai 2022 metais naudojimosi diržais taisykles pažeidė jau 1 821 vairuotojai.
- Žiūrint į 2023 m. pirmo pusmečio statistiką, galima prognozuoti, kad šiais metais užfiksuotų pažeidimų skaičius bus panašus ar net didesnis nei pernai, nes per pusę metų užfiksuotas 10 371 atvejis, kai diržų nesegėjo vairuotojai, 1 854 atvejis naudojimosi diržais taisykles pažeidė keleiviai.
Dalis vairuotojų mano, kad diržo nereikia – juos apsaugos oro pagalvės. Internete net galima rasti komentarų, kad saugos pagalvės yra pagrindinė saugos įranga, o saugos diržai jau atgyvena. Vadovautis šiuo mitu – didelė klaida. Reikia žinoti, kad pagrindinė saugos priemonė yra saugos diržas, savo funkciją atliksiantis tik tada, jei bus prisisegtas teisingai, jei suveiks tinkamai.
Avarijos metu šiuolaikinių automobilių susidūrimo jutikliai aktyvuoja tiek saugos diržų pirotechninius įtempiklius, tiek saugos pagalves. Viskas veikia kartu: pirotechninis įtempiklis šiek tiek sutrumpina diržą, patikimai prispaudžia vairuotoją ar keleivį prie sėdynės, tuo pat metu skleidžiasi saugos pagalvės.
Automobiliui atsitrenkus į kliūtį, inercijos jėga vairuotojo ir keleivių kūnus stumia ta pačia kryptimi, kuria judėjo automobilis, tuo pačiu greičiu. Ir jie judėtų iki artimiausios kliūties (automobilio rėmo, panelės ir kitų konstrukcijų), jei jų nesulaikytų diržai. Elementari fizika! Todėl susidūrimo metu vairuotojo ir keleivių kūnai akimirką spaudžia saugos diržą jėga, prilygstančia kelių tonų jėgai.
Diržas turi išlaikyti keleivius ar vairuotojus prispaustus prie sėdynės, kad šie nesitrenktų į beišsiskleidžiančias oro pagalves, priešingu atveju saugos pagalvė smogs į kūną, blokš atgal. Kai saugos pagalvė išsiskleidžia, diržas kiek atsileidžia ir dalį smūgio jėgos energijos perima pagalvė.
Kai saugos pagalvė išsiskleidžia, diržas kiek atsileidžia ir dalį smūgio jėgos energijos perima pagalvė.
Smūgio metu vairuotojus ir keleivius saugo darnus saugos pagalvės ir diržo veikimas. Labai taikliai saugos diržų svarbą 15 min apibūdino LSMU Ortopedijos traumatologijos klinikos vadovas prof. Alfredas Smailys: „daugelis pacientų, po sunkios avarijos patekusių į traumatologijos kliniką, segėjo saugos diržus – mes tą matome iš nubrozdinimų, mėlynių, o tie, kurie nesegėjo saugos diržų, dažniau patenka į neurochirurgijos kliniką (kur atliekamos galvos, stuburo operacijos, red.)“.
Mažas greitis – ne priežastis nesegėti saugos diržo
Įvairių šalių statistika rodo, kad daugiausia nelaimingų atsitikimų įvyksta trumpų kelionių metu. Tad manantys, kad mieste ir trumpose kelionėse, kai važiuojama lėtai, pavyzdžiui, į netoliese esančią parduotuvę, nebūtina užsisegti saugos diržo, labai klysta. Smūgio metu, kai greitis yra 50 km/h, kūnas nuo sėdynės išmetamas 2,5 tonos jėga.
Atsitrenkus į automobilio konstrukcijos elementus, pasekmės gali būti mirtinos. Tą patvirtina ir profesorius Alfredas Smailys: „Automobilio saugos diržas saugo mūsų galvą ir krūtinės ląstą. Bet jei saugos diržas neužsegtas, kad ir koks nedidelis būtų greitis, paprastai po susidūrimo nukentėjusiesiems diagnozuojame politraumas – saugos diržų neprisisegę vairuotojai dažniausiai patiria galvos ir stuburo traumas“.
LSMU Ortopedijos traumatologijos klinikos vadovas pastebi, kad kartais neįtikėtinai sunkias traumas patiria sėdintys gale, ypač vaikai, nes jei gale žmogus neprisisegęs, smūgio metu jis gali trenktis ne tik į galinę sėdynę, bet ir į automobilio stiklą, priekinę panelę.
Prof. Alfredo Smailio teigimu, šiais laikais vidaus organų traumų eismo įvykių metu patiriama kur kas mažiau nei anksčiau ir tam didelę įtaką turi ne tik saugesnė automobilio konstrukcija, efektyvesnės automobilių saugos sistemos, bet ir tai, kad daugeliui vairuotojų ir keleivių saugos diržų segėjimas tapo norma.
Susidūrimo metu vairuotojo ir keleivių kūnai akimirką spaudžia saugos diržą jėga, prilygstančia kelių tonų jėgai.
„Kai prieš daugelį metų pradėjau dirbti traumatologu, daugelio avarijų pasekmės būdavo sunkios vairuotojų ar keleivių traumos, dabar išskirčiau tris atvejus, kai patiriamos labai sunkios traumos: automobilių susidūrimas kaktomuša, eismo įvykiai, į kuriuos patenka motociklininkai ir eismo įvykiai, į kuriuos patenka pėstieji. Visais kitais eismo įvykių atvejais, jei ir patiriami sužalojimai, tai jie nebūna tokie daugybiniai kokie būdavo prieš 15 ar 20 metų“, – sako gydytojas.
Lietuvos sveikatos mokslų universitete atliktas Viliaus Kaupo, Igno Velionio bei Daliaus Banionio tyrimas rodo, kad dažniausiai eismo įvykiuose patiriami šonkaulių 63,1proc., kaukolės skliauto 46,7 proc., dubens kaulų 29,5 proc. lūžiai ir galvos smegenų sužalojimai 41,8 proc.
Svarbiausia – gyvybė
Nors saugos diržų priešininkai pateikia įvairiausių argumentų, kodėl nereiktų užsisegti diržų, saugaus eismo ekspertai yra vieningi – šiuolaikiniame automobilyje oro pagalvės ir saugos diržai yra bendra saugumo sistema, kurios kiekvienas elementas veikia darniai kartu su kitais. Statistiniai duomenys rodo, kad jei priekinėse sėdynėse sėdintys keleiviai prisisega saugos diržus, mirtino ar sunkaus susižalojimo rizika sumažėja daugiau nei perpus.
Kai kurie vairuotojai sako: „kas iš to diržo, jei avarijos metu jis gali sulaužyti šonkaulius?“. Profesoriaus Alfredo Smailio atsakymas tokiems vairuotojams vienareikšmis: „Saugos diržas yra gyvybę gelbstinti saugos priemonė ir būtent taip ją reikia vertinti. Ir jei avarijos metu dėl diržo atsiranda mėlynės, nubrozdinimai ar net žmogui sulaužomas šonkaulis, tai yra menkniekis, palyginus su tomis traumomis, kurias jis patirtų, jei nesegėtų saugos diržo.
Tai yra menkniekis, palyginus su tomis traumomis, kurias jis patirtų, jei nesegėtų saugos diržo.
Esame ne kartą matę atvejų kai po labai stipraus smūgio, pavyzdžiui, susidūrimo kaktomuša, žmogui lūžta šonkauliai, nes jo kūnas diržą spaudė milžiniška jėga, bet šiuolaikinė medicina tokias traumas išgydo, o jei toks eismo įvykio dalyvis nebūtų segėjęs diržo, greičiausiai jo jau nebūtų gyvųjų tarpe“.
Svarbu ne tik pats prisegimo faktas
Norint sumažinti galimus sužalojimus avarijos metu, nepakanka vien tik prisisegti saugos diržą. Saugos diržai gali atlikti savo funkciją tik tada, kai yra tinkamai prisegti. Standartinį saugos diržą sudaro krūtinės dalis ir juosmens dalis. Daugeliu atvejų dėl pirmosios dalies padėties problemų nekyla. Krūtinės dalis turi būti glaudžiai prigludusi prie kūno ir eiti per krūtinę, remdamasis į raktikaulį. Ši diržo dalis negali liesti kaklo. Deja, yra žmonių, kuriems šis diržas, neva, trukdo ir jie jį „pakiša“ po pažastimi ar net už nugaros.
Šis diržas turėtų remtis į klubus ir išlaikyti nemažą apatinės kūno dalies svorį.
Kur kas blogesnė padėtis su klubų dalimi. Kaip rodo pavadinimas, šis diržas turėtų remtis į dubens kaulus. Tačiau neretai jis „užkeliamas“ ant pilvo, todėl avarijos atveju gali būti pažeisti vidaus organai. Šis diržas turėtų remtis į klubus ir išlaikyti nemažą apatinės kūno dalies svorį.
Tačiau diržai – dar ne viskas. Neatsiejamas saugos diržo pagalbininkas yra galvos atrama, sauganti stuburą. Priekinio susidūrimo metu kūnas iš pradžių „skrenda“ į priekį, paskui atgal. Jei galvos atramos nėra arba ji netinkamai sureguliuota, didžiulę inerciją turinti galva juda atgal, o stuburas remiasi į sėdynę. Greitas ir pernelyg didelis galvos kryptelėjimas atgal daugeliu atvejų sukelia kaklo dalies stuburo pažeidimus. Todėl galvos atramą reikia sureguliuoti taip, kad jos viršus ir mūsų viršugalvis būtų vienoje horizontalioje linijoje.
Artėja ruduo, atšals orai, išsitrauksime rudeninius ir žieminius rūbus. Rudens ir žiemos sezonais diržą tenka segti per striukę ar paltą, dėl to diržas nėra gerai įtemptas ant kūno, be to jo padėtis ant krūtinės ir klubų gali būti netinkama. Dėl diržo laisvumo avarijos atveju diržas gali pasislinkti, o žmogaus kūnas net išsinerti iš diržo. Todėl rudenį ir žiemą saugos diržą reikia įtrempti labiau, kad jis geriau prisispaustų prie kūno.
Ir pabaigai - abejonių nepaliekantys skaičiai iš JAV: Jungtinėse Valstijose be saugos diržų vairuojančių žmonių dalis svyruoja nuo 3 iki 10 proc. (priklausomai nuo valstijos), o tarp eismo įvykiuose žuvusiųjų – net 60 proc. nesegėjo saugos diržų.
Specialusis projektas inicijuotas AB Lietuvos automobilių kelių direkcijos.
