Ilgametis automobilio sporto treneris svarstė, kad nuspėti į riziką linkusių vairuotojų elgesį kelyje padėtų specialūs psichologiniai testai.
„Tokie jaunuoliai mėgsta patikrinti savo galimybes, o jei dar yra stebėtojas, tuomet jaunam žmogui pademonstruoti savo gabumus tampa dar maloniau. Tokiu būdu pasiekiamas tikslas – būti dėmesio centre. Apskritai šiandieninis automobilis lengvai provokuoja vairuotoją, nes yra labai galingas, o atsiradus reikalavimui žiemines padangas pakeisti į vasarines, dauguma jaunuolių pasirenka žemesnio profilio, platesnius ratus ir tada net nesuvokia, kad pats automobilis juos skatina elgtis neadekvačiai. Be abejonės, vidinė drausmė, kultūra ir požiūris yra tie dalykai, per kuriuos galima būtų pasiekti rezultatų. Žmogus turi pats save išsiugdyti ir neleisti sau elgtis kitaip nei reikalauja KET“ , – sakė pašnekovas.
Apskritai šiandieninis automobilis lengvai provokuoja vairuotoją, nes yra labai galingas
Pasak J.Dereškevičiaus, kiekvieno mūsų kultūros ugdymas prasideda šeimoje. Anot jo, nuolatinis eismo dalyvių švietimas ir galimų pasekmių rodymas yra vienintelis būdas pakeisti vairuotojų požiūrį į pačią eismo kultūrą.
„Automobilių sporte aiškiai atrandame tiesioginius požymius, kad tik formuojant žmogaus požiūrį, mes galime gauti tą socialų elgesį, kuris yra reikalingas visuomenėje. Jeigu žmogų paliksime be priežiūros, jis vadovausis savais motyvais“, – kalbėjo specialistas.
Jo nuomone, kiekvienas vairuotojas turėtų paklausti savęs, kodėl elgiasi vienaip ar kitaip ir ar jam tikrai to reikia, tačiau dažniausiai šie klausimai būna užduodami per vėlai, kai jau nieko pakeista nebegalima. Pašnekovo teigimu, norėdami pakeisti situaciją, visų pirma asmenims, kurie nesuvokia kokią riziką gali sukelti sau ir aplinkiniams, reikia nesuteikti inventoriaus, kuris dar labiau paskatintų elgtis neatsakingai.
Mes nubaudžiame agresyviai kelyje besielgiantį vairuotoją, bet ar išsprendžiame problemą?
„Vargu ar neapskaičiuotas manevravimas iš vienos eismo juostos į kitą yra prestižo reikalas. Toks elgesys yra klasifikuojamas kaip agresyvus vairavimas, nes vairuotojams, kurie nėra tokie, savimi pasitikintys kelyje, sukeliama psichologinė įtampa, dėl kurios vairuotojas gali nulėkti nuo kelio ar sukelti eismo įvykį“ , – mintis dėstė J. Dereškevičius.
Pašnekovas svarstė, kad reikėtų imtis gilesnių žmogaus psichikos tyrimų, kurie galėtų atskleisti polinkį agresyviam vairavimui. Tuomet tokiems žmonėms galėtų būti taikomi papildomi apribojimai, kad toks žmogus turėtų įrodyti visuomenei, jog nesielgs chuliganiškai dalyvaudamas eisme. Anot jo, labai svarbu socialiai atsakingą eismo dalyvį ugdyti nuo pat mažumės, todėl švietimas eismo saugumo klausimais turėtų būti pradedamas jau darželyje, vėliau tęsiamas mokykloje ir t.t.
J. Dereškevičiaus teigimu, vykdomos prevencinės akcijos ir griežtinamos bausmės, situaciją keliuose gerina, tačiau tai neduoda tokių maksimalių rezultatų, kokių yra tikimasi.
„Mes nubaudžiame agresyviai kelyje besielgiantį vairuotoją, bet ar išsprendžiame problemą? Mes ir toliau tokio žmogaus nešviečiame, neaiškiname galimų pasėkmių ir su juo nedirbame, kad tokios situacijos nesikartotų. Ką tada gauname? Iliuziją, kad viskas yra kontroliuojama, nes kitą kartą vairuotojas elgsis taip pat, tik atidžiau dairysis, ar šalia nėra pareigūnų, galinčių jį nubausti“, – teigė J. Dereškevičius.
