Skaičiuojama, kad bendros investicijos į dviračių ir dalies pėsčiųjų infrastruktūros gerinimą šiemet sieks apie 15 mln. eurų.
„Šiais metais Vilnius nemažina apsukų dviračių infrastruktūros plėtroje ir tiesia dar 15 km dviračių trasų. Nepaisant vis besipildančio dviračių trasų tinklo, pagrindinėse – tankiai apgyvendintose teritorijose – dar trūksta apie 70 km takų. Būtent šios atkarpos, kurios užtikrins ypač patogų susisiekimą dviračiais, yra prioritetas numeris vienas. Kita užduotis – dviračių infrastruktūra: dviračių saugyklos, dviračių stovai, kryptinių dviračių nuorodų plėtra“, – pasakoja JUDU judumo ekspertas Jonas Simutis.
Naujos dviračių trasos jau atsirado Ateities, Baltupio, Fermentų, V.A.Graičiūno, Galvės, Stasylų, Vinkšnų, Liepkalnio, Eigulių ir P.Vileišio gatvėse. Naujas trasas baigiama įrengti Sluškų, Žygimantų, Gulbinų ir Žaliųjų ežerų gatvėse, o dalis atkarpų laukia rangos darbų pradžios.
Išmanūs sprendimai Vilniaus dviračių takuose
Šių metų naujovė – eismo valdymo jutikliai, gebantys efektyviai veikti įvairiomis oro sąlygomis ir bet kokiu paros metu.
„Jutikliuose integruotos terminės kameros fiksuoja šilumą, kurią skleidžia eismo dalyviai, o dirbtinio intelekto algoritmai analizuoja gautus termografinius vaizdus. Taigi šie jutikliai gali itin tiksliai atpažinti ir atskirti skirtingus eismo dalyvius – pėsčiuosius, motociklus, automobilius ir dviratininkus. Ši priemonė padės efektyviau stebėti skirtingų eismo dalyvių srautus, atsižvelgiant į konkretų laiką, eismo ir oro sąlygas. Vėliau jutiklių pagalba fiksuojamus duomenis bus galima analizuoti ir lyginti vertinant vilniečių keliavimo įpročius“, – sako JUDU ekspertas.
Šiuo metu naujieji jutikliai veikia 11-oje miesto sankryžų: Architektų–Erfurto g., Tuskulėnų–Rinktinės–Žalgirio g., Laisvės–Justiniškių g., Laisvės–Rygos g., Nemenčinės–Saulėtekio g., Žalgirio–Linkmenų g., Rinktinės–Šeimyniškių g. , L. Asanavičiūtės g., Kareivių–Verkių g., Ukmergės–Geležinio Vilko g. ir Kareivių–Žirmūnų g. Per šias sankryžas driekiasi dviračių takai priklausantys pagrindiniam ar tarprajoniniam dviračių takų tinklui. Iki šių metų pabaigos planuojama įsigyti dar 20 naujos kartos jutiklių, kurie bus įrengti kitose gausiai dviračiais ir mikrojudumo priemonėmis kertamose sankryžose.
Maršrutų kryptinis ženklinimas
Dviračių maršrutų kryptinis ženklinimas – pagalbinė dviračių infrastruktūros priemonė. Ryškios oranžinės spalvos lentelės su dviračio simboliu yra įrengtos šalia pagrindinio dviračių trasų tinklo sankryžų, takų išsišakojimų. Kryptinėse lentelės yra skirtos patogesniam ir aiškesniam dviratininkų orientavimuisi dviračių takais. Jose nurodytos kryptys link artimiausių ir tolimesnių rajonų, traukos objektų, taip pat nurodytas atstumas bei laikas, kurį dviratininkas užtruks iki jų važiuodamas. Šiomis kryptinėmis lentelėmis jau paženklinta daugiau nei 25 km dviračių trasų, o nuo šių metų kasmet planuojama naujai paženklinti iki 10 km naujų atkarpų.
Dviračių kryptinių nuorodų ieškokite maršrutuose: Šnipiškės – Centras, Žirmūnai – Centras, Pilaitė – Centras, Vilkpėdė – Senamiestis, Centras – Trakų Vokė, Lazdynai – Centras, Karoliniškės – Centras, Pašilaičiai – Centras.
Džiugina dviratininkų skaičiaus augimas mieste
Populiariausi dviratininkų maršrutai sostinėje jungia tankiai apgyvendintus rajonus su miesto centru. Pavyzdžiui, Pilaitė – Centras, Žirmūnai – Centras, Pašilaičiai, Justiniškės, Viršuliškės – Centras. Taip pat Olimpiečių, A.Goštauto, Upės gatvės. Centre populiaru riedėti Gedimino pr., Algirdo g. ir dviratininkų pamėgtais takais palei Nerį bei dviračių – P.Vileišio gatve.
2023 m. tyrimo duomenimis – 4,3 % Vilniaus miesto gyventojų dviratį renkasi kasdienių kelionių atlikimui, tai beveik 3% daugiau lyginant su 2016 m. kada buvo sistemiškai pradėta vystyti dviračių takų tinklo infrastruktūra. Stabiliai augantis dviračių srautas Vilniuje prognozuojama ir toliaus augs, o iki 2030 m. pagal Vilniaus darnaus judumo mieste planą, kelionės dviračiu turėtų sudaryti net 7,5 % visų kelionių mieste.
„Džiugu matyti, jog 8 metus nuosekliai plėtota dviračių infrastruktūra ir jos vertinimas atsispindi apklausose. Vilniečiai vis dažniau renkasi dviratį arba mikrojudumo priemonę savo kasdienėms kelionėms. Dar vienas teigiama tendencija – šaltuoju metų sezonu vis dažniau gyventojai ryžtasi keliauti dviračiu. Taip pat vis dažniau pastebimi ir kroviniai dviračiai Vilniaus takuose, kurie yra itin populiarūs Vakarų Europos miestuose.
Krovininis dviratis yra sąlyginai brangi transporto priemonė, kurios kaina svyruoja nuo maždaug tūkstančio iki kelių tūkstančių eurų, todėl dažnu atveju šio tipo dviratis yra alternatyva automobiliui. Tikėtina, šių dviračių matysime sostinėje dar dažniau“, – įžvalgomis dalinasi J.Simutis.
