Ekspertai pastebi, kad nors daugiausiai eismo įvykių įvyksta didmiesčiuose, tačiau didžiausia žala neretai fiksuojama mažesniuose miestuose.
Šių metų šventinis maratonas įsibėgėja žiemai krečiant nemalonius pokštus, bet ir praėjusių metų patirtis įrodo, kad reikia būti itin dėmesingiems kelyje. Ir šią taisyklę reikia prisiminti ir pėstiesiems, ir vairuojantiems.
Miestai, kuriuose įvyksta daugiausiai avarijų
Pernai gruodį draudimo bendrovė BTA fiksavo apie 2 tūkst. eismo įvykių. Daugiausiai jų fiksuota didmiesčiuose – Vilniuje beveik 400, o Kaune dvigubai mažiau nei sostinėje.
Mažiausiai eismo įvykių tarp šalies didmiesčių fiksuota Šiauliuose, kuriuos aplenkė Panevėžys ir Alytus.
„Natūralu, kad didmiesčiuose techninių eismo įvykių būna daugiau. Čia ne tik intensyvesnis eismas, daug įvairių lygių sankryžų, bet ir gausu didžiųjų prekybos centrų, į kuriuos prieš šventes atvyksta ir gretimų miestelių gyventojai. Paskutinės savaitės prieš šventes būna chaotiškos, vietomis formuojasi didesnės nei įprastai spūstys, situacijos negerina ir oro sąlygos“, – sako Andrius Gasparavičius, BTA draudimo Transporto žalų reguliavimo skyriaus vadovas.
Jis atkreipia dėmesį, kad nors pagal registruotas žalas pirmauja šalies didmiesčiai, tačiau didžiausia vidutinė patiriama žala fiksuojama mažesniuose miestuose arba jų prieigose.
„Didžiausią vidutinę žalą fiksavome Lazdijuose, čia praėjusių metų gruodžio žalų vidurkis siekė daugiau nei 4300 Eur. Tuo metu Vilnius atsiliko nuo visos šalies vidurkio, sostinėje vidutinė žala siekė apie 1300 Eur. Galime daryti išvadą, kad žmonės prieš šventes intensyviau keliauja ne tik į vietinius prekybos centrus, bet ir kaimynines šalis“, – pažymi draudimo bendrovės atstovas.
Bėdos dėl žmonių skubėjimo
Alytaus miesto savivaldybės atstovas Romas Jankauskas pastebi, kad prieš šventes žmonės mažiau atidesni ne tik didžiausiuose šalies miestuose. Jo teigimu ir Alytuje šventiniu laikotarpiu pastebimas intensyvesnis eismas, žmonių skubėjimas. Dėl to dažniau kenčia ir automobiliai, kurie yra apibraižomi, nestipriai apdaužomi.
Ir nors eismo intensyvumas pastebimas, Alytaus miesto valdžia žada didesnį dėmesį skirti bendrai miesto tvarkai.
„Miestas nėra toks didelis ir nėra tiek kamščių, kad reikėtų organizuoti apvažiavimus ar kitus eismo pakeitimus gatvėse. Svarbiausia, siekiame, kad jos būtų laiku ir tinkamai nuvalytos“, – pažymi Alytaus miesto savivaldybės atstovas.
Tuo metu Šiaulių miesto savivaldybė jau ne pirmus metus stebi gerėjančią eismo įvykių situaciją. Prie teigiamų statistikos rodiklių prisideda ne tik vairuotojų veiksmai, bet ir patogesnė infrastruktūra.
„Tikėtina, kad avaringumas mažėja dėl įgyvendintų projektų, kuriuose buvo numatytos eismo saugumą didinančios priemonės. Pertvarkius sankryžas atsirado papildomos juostos posūkiams į vieną ar net abi kryptis. Statomi nauji išmanieji šviesoforai, kurie turi papildomas sekcijas, taip stengiamasi apsaugoti sukančius į kairę ir pėsčiuosius perėjose. Įrengiame vis daugiau kryptinio apšvietimo šviestuvų pėsčiųjų perėjose ir saugumo salelių pėstiesiems“, – sako Šiaulių miesto savivaldybės atstovas Vitalis Lebedis.
Spūsčių daugėja penktadaliu
Vilniuje intensyvesni eismo srautai prasideda gruodžio viduryje, likus maždaug savaitei iki švenčių. Savivaldybės įmonės JUDU Eismo valdymo centro vadovas Aleksej Apanovič pažymi, kad prieššventiniu laikotarpiu eismo srautai išauga ne tik rytinėmis, vakarinėmis piko valandomis, tačiau ir dienos metu bei savaitgaliais.
JUDU skaičiuoja, kad bendras eismo intensyvumas prieš Kalėdas padidėja 15-20 procentų.
„Eismo valdymo centre srautų stebėjimas vyksta realiu laiku, todėl reaguojama į tuo metu mieste esančią situaciją bei įvykius. Automatizuota šviesoforų reguliavimo ir valdymo sistema reaguodama į staigius pokyčius gatvėse parenka tinkamiausias šviesoforų reguliavimo ir valdymo programas atskiroms sankryžoms bei „žaliesiems“ koridoriams“, – sako JUDU atstovas.
Anot jo, prieššventiniu laikotarpiu transporto eismas sudėtingėja didžiųjų prekybos centrų prieigose ir pagrindinėse šalies sostinės arterijose – G. Vilko, Ukmergės, Ozo, Oslo, Tūkstantmečio, Kalvarijų, Kareivių gatvėse, o šventiniu laikotarpiu ir centrinėje miesto dalyje – Goštauto, Žygimantų, Vrublevskio, B. Radvilaitės, T. Kosciuškos, Šeimyniškių, Rinktinės ir Olandų gatvėse.
„Dėl žiemiškų orų ir iškritusio sniego kiekio bei slidžios kelio dangos, avarijos transporto priemonių pralaidumą stipriai sumažina. Tad net ir iš pažiūros nedidelė avarija gali sujaukti miestiečių planus, nes spūstys susiformuoja greitai ir būna gana didelės. Papildomą įtaką sklandžiam eismui ir spūsčių atsiradimui turi eismo ribojimai dėl vykdomų kelių remonto arba avarinių darbų. Matydami „karštuosius“ taškus, besiformuojančias spūstis, taip pat dėl eismo įvykių laikinai sutrikusį eismą, šviesoforus reguliuojame taip, jog saugiau ir greičiau judėtų visi eismo dalyviai – vairuotojai ir pėstieji“, – sako A. Apanovič.
Pavojus ne tik gatvėse, bet ir šalia parduotuvių
A. Gasparavičius sako, kad pavojingiausias miestų vietas šventiniu laikotarpiu išskirti būtų sudėtinga, tačiau padidinto atidumo reikalauja manevravimas prekybos centrų aikštelėse ir jų prieigose.
„Stovėjimo aikštelės yra lyg atskiri rajonai – su jiems būdingais žymėjimais ir dideliais eismo dalyvių srautais. Prekybos centrų aikštelėse daugybė besikertančių judėjimo trajektorijų: pėstieji eina tarp automobilių, vieni išvažiuoja iš parkavimo vietos, kiti staigiai į ją parkuojasi. Tokiame judesių kokteilyje ypač išauga kontakto rizika, todėl prieš atliekant bet kokį manevrą derėtų įsitikinti, ar prie transporto priemonės nėra nieko šalia“, – pažymi draudimo ekspertas.
Jis akcentuoja, kad žiemą reikalinga ypatingai didelė koncentracija vairuojant. Keliones derėtų iš anksto susiplanuoti, kad nereikėtų skubėti, vairuojant nedaryti staigių manevrų, kurie keltų pavojų sau ir kitiems eismo dalyviams.
