Vienas eismo įvykių – kai sostinėje buvo partrenkta per perėją bėgusi 17-metė paauglė, baigėsi sėkmingai. Sumušimus ir smegenų sukrėtimą patyrusi mergina paguldyta į ligoninę, tačiau rimčiau paauglei pavyko nenukentėti. Ją, bėgančią per perėją vakare, lyjant lietui ir esant šlapiai kelio dangai, partrenkė „Citroen“ automobilio vairuotoja.
Laimingai baigėsi ir dar vienas eismo įvykis, kai taksi automobilis partrenkė per perėją Vilniaus Geležinkelio gatvėje ėjusią moterį. Sužalojimais atsipirko ir eismo įvykio Alytuje dalyvė, kuri spalio pabaigoje ėjo per pėsčiųjų perėją ir buvo partrenkta pro šalį važiavusio automobilio.
Viena skaudžiausių nelaimių praėjusią savaitę nutiko Tauragėje, kai perėjoje partrenktas sunkvežimio žuvo septynerių berniukas.
Vairuotojams pėstieji beveik nematomi
Renatas Usavičius, vairavimo mokyklos „Automotoera“ vadovas, pastebėjo, kad viena didesnių problemų miestuose – greta perėjų sustatyti automobiliai. Šie trukdo vairuotojams laiku pamatyti pėsčiuosius.
„Jei pėstysis greitai eina ir išeina į perėją netikėtai, neapsižiūrėjęs, net ir 50 km/val. greičiu važiuojančiam automobiliui prireiks kokių 20 metrų visiškai sustoti“, – sakė pašnekovas.
Pėstieji mieste dažnai vaikšto be atšvaitų, nes galvoja, kad visur yra matomi. Nors yra tikrai priešingai.
Jis neslėpė, kad dabar, kai temsta anksti, dažnai lyja ir matomumas išties prastas, neretai girdi pradedančiųjų vairuotojų nuostabą, kad pėstieji kelyje yra kone nematomi.
„Pėstieji rengiasi juodai, dažnai lyja, o šlapias asfaltas sugeria automobilio šviesas. Be to, pėstieji mieste dažnai vaikšto be atšvaitų, nes galvoja, kad visur yra matomi. Nors yra tikrai priešingai, – akcentavo vairavimo instruktorius. – Jie tikrai turėtų apsidairyti, nežengti aklai į perėjas. O įspūdis toks, kad pėstieji galvoja, jog pėsčiųjų perėjoje yra visiškai saugūs.“
Anot specialisto, statistika liudija, kad labiausiai atidumo trūksta vaikams ir paaugliams, todėl jie tikrai neretai nukenčia pėsčiųjų perėjose. Vaikai, sako žinovas, gali nė nesusimąstę pulti į kelią tiesiai po atvažiuojančio automobilio ratais, pavyzdžiui, bandydami pagauti žaislą ir nesuvokdami, kad taip daryti nesaugu. Paaugliai, anot R.Usavičiaus, neretai nukenčia dėl perdėtos nuomonės, kad pėsčiųjų perėjoje jiems viskas galima.
Ką pamiršta vairuotojai ir pėstieji
Vairavimo specialistas priminė taisyklę, kurią dažnas vairuotojas pamiršta: prieš pėsčiųjų perėją privaloma sumažinti greitį. Tiesa, iki kokio greičio sulėtėti – jis nepasakė. Anot R.Usavičiaus, kiekvienas atvejis, koks greitis yra saugus – individualus, todėl kartais ir 30 km/val. yra per daug.
„Pavyzdžiui, kai yra po vieną eismo juostą kiekviena kryptimi, abipus kelio išrikiuoti stovintys automobiliai – ten reikėtų važiuoti gerokai lėčiau nei ten, kur abi pėsčiųjų perėjos pusės gerai matomos“, – kalbėjo pašnekovas.
Taisyklė, kurią dažnas vairuotojas pamiršta: prieš pėsčiųjų perėją privaloma sumažinti greitį.
Be to, akcentavo R.Usavičius, pareigų turi ne tik vairuotojai, bet ir pėstieji. Šios pareigos užfiksuotos ir Kelių eismo taisyklėse (KET).
„Prie pėsčiųjų perėjos priėjęs pėstysis, prieš žengdamas į kelią, turi įsitikinti, kad kirsti kelią bus saugu ir transporto priemonės spės sustoti. Visgi nutikus nelaimei visi kaltina vairuotojus, o pėstieji pamirštami“, – pabrėžė vairavimo instruktorius ir pridūrė, kad nemaža dalis eismo įvykių nutinka būtent dėl to, kad pėstieji neįvertina visų aplinkybių ir žengia į perėjas nepagalvoję, ką daro.
Kur reikėtų segėti atšvaitą
R.Usavičius akcentavo, kad šiuo metų laiku eismo įvykiai dažniausiai nutinka tamsiu paros metu, lyjant, esant šlapiam keliui, kai praeiviai gatvėse tampa nematomi. Lengviau juos pastebėti padėtų atšvaitai, bet, sakė instruktorius, neretai jie užkabinami kur nors tik tam, kad būtų, o ne saugotų.
„Atšvaitų turėtų būti kuo daugiau, tikrai nepakenks. Dažnai mėgstama atšvaitą užkabinti ant kuprinės ar rankinės, bet jis atsispindi tada, kai einama per gatvę tinkama puse, o nusisukus pėstysis tampa nematomas“, – kalbėjo instruktorius.
Jis patarė atšvaitus segtis ant judančių kūno dalių – rankų, kojų. Dažnai patariama atšvaitą segti ant kairės rankos, mat iš šios pusės dažniausiai kertant gatvę važiuoja automobiliai.
„Svarbu, kad atšvaitas būtų matomas, judantis, niekur nepaslėptas. Priešingu atveju tai, kad pėstysis turėjo atšvaitą, paaiškėja jau tada, kai nelaimė įvykusi“, – sakė pašnekovas.