„Galiu paminėti, kad dar 2012-ųjų metų spalį buvo vertinamos Vilniaus miesto pėsčiųjų perėjos ir jų saugumas. Aš buvau šios komisijos pirmininkas, komisijoje taip pat buvo miesto savivaldybės bei policijos atstovai. Kaip viena iš pavojingiausių Vilniaus perėjų buvo įvardinta ir ta, kurioje įvyko šis tragiškas įvykis. Tuomet ekspertai vienareikšmiškai sutiko, kad tokia perėja, kokia įrengta dabar, negali būti, nes ji netinkamai suprojektuota.
Važiuojant į T. Narbuto kalną link Pilaitės, leistinas greitis yra 60, tačiau realiai visi važiuoja žymiai greičiau. Policininkai pastebi, kad kalno viršuje, kur yra ir minėtoji perėja, greitis siekia 70–80 kilometrų per valandą. Vairuotojai dažnai patenka į situaciją, kai važiuoja bendru srauto greičiu, tačiau vienas stabteli, kitas dėmesį yra nukreipęs sekundei kitur ir tiesiog fiziškai nebespėja sustabdyti automobilio. Taip ir įvyksta tragiškos nelaimės. Galiu paminėti, kad praėjus penkioms dienoms po mano minėto Vilniaus miesto perėjų vertinimo būtent šioje perėjoje buvo sunkiai sužalota moteris. Ir tai tikrai ne vienintelis įvykis“ , – kalbėjo saugaus eismo skyriaus vedėjas.
Norėjo šviesoforo arba viaduko
2012-ųjų metų spalį buvo vertinamos Vilniaus miesto pėsčiųjų perėjos ir jų saugumas. Viena pavojingiausių Vilniaus perėjų buvo įvardinta ir ta, kurioje įvyko šis tragiškas įvykis. Tokia perėja, kokia įrengta dabar, negali būti, nes ji netinkamai suprojektuota.
Pašnekovo teigimu, po perėjų vertinimo, Vilniaus savivaldybei buvo įteikti raštai ir buvo sulaukta atsakymų, jog perėja bus rekonstruojama.
„Pastebime, kad perėja yra geriau apšviesta, tačiau dėl to vairuotojų greitis nepasikeitė. Visų pirma buvo rekomenduojama šią perėją rekonstruoti į reguliuojamą šviesoforu, kuri veiktų tam tikru ciklu.
Kitas siūlymas buvo brangesnis, tačiau akivaizdžiai leistų išspręsti šią problemą. Kadangi perėja yra dauboje, galima patogiai įrengti viaduką pėstiesiems, taip kaip yra įrengta Geležinio Vilko gatvės pabaigoje, prie Skersinės gatvės. Įvertinant tai, kad netoli T.Narbuto gatvės perėjos yra gyvenamasis rajonas, ten išlipa daug keleivių, tampa akivaizdu, jog būtina nedelsiant rekonstruoti ten esančią perėją. Priešingu atveju ir toliau neteksime žmonių“ , – teigė V.Pumputis.
Pasak specialisto, įrengti tokias paprastas perėjas keturių juostų kelyje nėra ydinga praktika, tačiau reiktų užtikrinti, kad automobilių greitis prieš jas nebūtų didesnis kaip 50 kilometrų per valandą.
„Tą būtina pasiekti greičio matuokliais, inžinerinėmis arba kitomis priemonėmis, nes jeigu greitis yra didesnis nei 50 km/val. yra didelė tikimybė, kad pėstysis bus partrenktas. Yra moksliškai įrodyta, kad važiuojant 70-80 km/val. greičiu neįmanoma sustoti prieš pėsčiųjų perėją tik pamačius pėstįjį“ , – sakė ekspertas.
Savivaldybė nesutinka
Tačiau Vilniaus miesto savivaldybė yra kitokios nuomonės. Viešųjų ryšių skyriaus atsiųstame atsakyme teigiama, kad nors dėl įvykusios nelaimės Vilniaus miesto savivaldybė informacijos negali suteikti, kol nesibaigs tyrimas, tačiau, savivaldybės duomenimis, ši pėsčiųjų perėja nepateko į juodųjų dėmių 2010-2013 m. sąrašus. „Eismo saugumo požiūriu techninių eismo reguliavimo priemonių būklė yra gera“, – apie pėsčiųjų perėją T.Narbuto gatvėje teigia Vilniaus savivaldybė.
Ši pėsčiųjų perėja nepateko į juodųjų dėmių 2010-2013 m. sąrašus.
Vilniaus miesto savivaldybė teigia, kad turi patvirtinusi Saugaus eismo programą iki 2020 m. ir kasmet peržiūri metinius rodiklius, vykdo jos tęstinumą. Šiais metais taip pat 1 mln. Lt padidintas ir eismo saugumui sostinėje skirtas finansavimas – nuo 4 iki 5 mln. Lt.
„Be to, šiais metais buvo didelis dėmesys skiriamas pėsčiųjų perėjų modernizavimui: įrengta 12 iškiliųjų pėsčiųjų perėjų, apšviestos 24 perėjos kryptiniu apšvietimu, keičiami pėsčiųjų perėjų kelio ženklai su ryškiais įspėjamaisiais geltonos spalvos skydais, greičio rodymo ženklai, įrengta 10 saugumo salelių pėsčiųjų perėjose ir kitų priemonių, kurios įspėja vairuotojus apie pėsčiųjų perėjimo vietas“, – aiškina sostinės savivaldybė.
Šiemet taip pat Vilniuje pristatyta „moderniausia ir saugiausia šalyse pėsčiųjų perėja“. Ji sumontuota prie Šeškinės g. 25 įsikūrusios Žygimanto Augusto pagrindinės mokyklos. Tiesa, vienas vairuotojas ją „išmėgino“ jau pirmą dieną – įsirėžė į kelio ženklą, žymintį perėją.