Traumatologai skaičiuoja, kad gegužės mėnesį per parą vien Vilniuje su įvairiais sužalojimais į medikus kreipiasi nuo 5 iki 15 dviratininkų. Draudikai pabrėžia, kad lietuviai į važiavimą dviračiu dar ne visuomet žiūri pakankamai atsakingai ir dažnai nepasirūpina būtinomis apsaugos priemonėmis.
Draudimo bendrovės „Ergo“ Žalų administravimo departamento direktorius Gytis Matiukas sako, kad važinėjant dviračiu tiek dviračių takais, tiek keliais ir gatvėmis, reikia ne mažesnio atsargumo ir atidumo nei keliaujant bet kuria kita transporto priemone.
„Dviratininkai yra itin pažeidžiami eismo dalyviai. Dviračių eismas yra labai aiškiai apibrėžtas Kelių eismo taisyklių, vis tik ne visi dviratininkai taisyklių paiso. Pavyzdžiui, Lietuvoje eismas vyksta dešiniąja kelio puse, tačiau dalis dviratininkų rizikuoja važiuodami prieš eismą. Tokiais atvejais neretai pasitaiko eismo įvykių, nes automobilių vairuotojai sukantys iš šalutinio į pagrindinį kelią, kai nereikia kirsti priešingo eismo juostos, dažnai yra įpratę pasižiūrėti tik į tą pusę, iš kurios tikisi kliūčių“, – sako G.Matiukas.
Ekspertas išskiria ir kitas situacijas, kuomet dviratininkai susiduria su pėsčiaisiais ar automobiliais.
„Pirmuoju atveju, tokių eismo įvykių priežastimi dažniausiai tampa tai, kad tiek dviratininkai, tiek pėstieji supainioja jiems skirtus takus. Antruoju atveju, pastebime, kad į avarijas su automobiliais vis dažniau patenka dviratės transporto priemonės, kai jomis rieda užsienio piliečiai. Užsieniečiai atvykę į Lietuvą vadovaujasi dviratininkams eisme suteikta pirmenybe, kuri įprasta kitose Europos šalyse. Vis tik mūsų šalies vairuotojams tokios situacijos tampa tikru išbandymu, o to pasekmės – eismo įvykiai sankryžose“, – teigia G.Matiukas.
Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Skubios traumatologinės pagalbos skyriaus vedėjas gydytojas Artūras Zubrickas atskleidžia, kad traumas patiriančių dviratininkų skaičius šiltaisiais mėnesiais ypatingai išauga savaitgaliais.
„Savaitgaliais į miestų dviračių takus ir gatves išvažiuoja daugiau dviratininkų, dalis jų būna mažiau patyrę nei važinėjantys kasdien, todėl poilsio dienomis susižalojusių nelaimėlių skaičius kartais išauga ir iki kelių dešimčių. Dažniausiai dviratininkai į medikų rankas patenka dėl daugybinių kūno nubrozdinimų, taip pat kaulų lūžių ar stiprių sumušimų, tačiau pasitaiko ir itin pavojingų galvos traumų“, – sako A.Zubrickas.
Pavyzdžiui, prieš kelias dienas vienam vyrui, nukritus nuo dviračio ir patyrus sudėtingą šlaunikaulio lūžį, teko atlikti operaciją.
„Kiek girdime iš pačių pacientų, viena dažniausių dviratininkų traumų priežasčių yra dviračių takuose pasimaišę pėstieji. Bandydami jų išvengti ar susidūrimų su jais metu, dviračių vairuotojai krenta ir tokiu būdu patiria įvairius kūno sužalojimus. Traumos sudėtingumas priklauso nuo to, kokia jėga žmogus susiduria su kliūtimi ar krenta ant žemės. Tam įtakos daugiausiai turi važiavimo greitis, taip pat žmogaus svoris. Dėl to antsvorio turintys dviratininkai dažnai patiria rimtesnes traumas“, – sako A.Zubrickas.
Gydytojas sako, kad vaikai paprastai yra lankstesni ir lengvesni, todėl nukritę nuo dviračių rečiau nei suaugusieji patiria kaulų lūžius. A.Zubrickas taip pat pastebi, kad dviratėmis transporto priemonėmis Lietuvoje važinėja vis įvairesnio amžiaus žmonės – nuo mažų vaikų iki senjorų. Traumas patyrusių dviratininkų amžiaus vidurkis, gydytojo vertinimu, yra 30–35 metai.
G.Matiuko teigimu, norint dviračiu važinėti saugiai, būtina rinktis tik techniškai tvarkingas dvirates transporto priemones, turinčias patikimus stabdžius, KET nurodytus atšvaitus ir žibintus. Be to, važinėjant svarbu nepamiršti šalmo, gerai dviračiu važiuoti nemokančius vaikus aprūpinti ir papildomomis rankų bei kojų apsaugomis.
„Svarbiausia visuomet važinėti dėmesingai, rinktis saugų greitį, laikytis Kelių eismo taisyklių. To nepakeis jokios apsaugos priemonės“, – įsitikinęs G.Matiukas.
