Jais keliaudami gyvename sveikiau, tausojame aplinką, o kartais net ir nuvykstame greičiau nei automobiliu.
Tačiau dviratininkai neturi pamiršti, kad jie yra tokie patys eismo dalyviai ir būti itin atidūs.
Ypač svarbu, kad vaikai išmoktų skirti pasivažinėjimą dviračiu parke, gyvenamojoje zonoje ir važiavimą juo kaip transporto priemone.
Lietuvos dviratininkų bendrijos pirmininkas Eduardas Kriščiūnas sako, kad KET nurodyta, jog su tėvais gatve vaikas gali važiuoti nuo 8 metų, vienas – nuo 14 metų, o jei yra išklausęs specialius kursus ir gavęs pažymėjimą – nuo 12 metų. Gyvenamojoje zonoje – dviratininkų amžius – neribojamas.
Tačiau suprantama, kad amžius nėra vienintelis kriterijus, kuriuo reiktų vadovautis. Juk vaikas, sulaukęs 14 ar dar daugiau metų, nebūtinai bus pasiruošęs išvažiuoti į gatvę.
Ir 12-metis gali puikiai važiuoti gatve, tačiau su sąlyga, jei jis prieš tai su tėvais bent kelerius metus važinėjo gatvėmis.
Pasak E.Kriščiūno, norint važiuoti gatve reikia nemažai praktikos ir patys tėvai turi nuspręsti, kada jų vaikas jau gali važiuoti vienas įvertinę jo elgesį gatvėje: ar vaikas žino ne tik eismo taisykles, apsidairo, bet ir ar geba vertinti situacijas, kai nepaisant, pavyzdžiui, jo pirmumo, reikia vis tiek elgtis atsargiai, nes yra ir eismo taisykles pažeidinėjančių vairuotojų.
„Iš savo praktikos galiu pasakyti, kad ir 12-metis gali puikiai važiuoti gatve, tačiau su sąlyga, jei jis prieš tai su tėvais bent kelerius metus važinėjo gatvėmis“, – patirtimi dalijasi pašnekovas ir perspėja, kad jei vaikas į gatvę pirmą kartą išvažiuoja vienas, labai didžiulė tikimybė, kad jis ims elgtis neadekvačiai.
„Gera ir netrumpa praktika važinėjant gatvėmis su tėvais ir tėvų įvertinimas, kad jau gali važiuoti vienas, yra pagrindinė sąlyga saugiai vaiko kelionei dviračiu. Savaime suprantama, kad mokydami vaikus tėvai irgi privalo laikytis eismo taisyklių ir važinėti saugiai“, – teigia E.Kriščiūnas.
Jis primena, kad tėvai turi įvertinti ne tik vaiko gebėjimus, bet ir gatves, kuriomis jis važinės. Juk yra tokių, kuriomis dviračių eismas draudžiamas, yra tokių, kur leidžiamas, tačiau dėl prastos jų būklės, didelių transporto srautų, vaikui gali būti tikrai pavojinga.
Vengti staigių manevrų
KET taisyklėse yra nurodyta, jog ten, kur nėra dviračių tako, leidžiama dviratininkams važiuoti važiuojamąja kelio dalimi kuo arčiau dešiniojo krašto. Jei yra dviračių takai – dviratininkai privalo jais naudotis, kaip ir pėstieji pėsčiųjų takais, netrukdyti vieni kitiems.
E.Kriščiūnas sako, kad tais atvejais, kai kelias yra prastos būklės, taip važiuojant kartais tenka apvažiuoti kokią nors duobę, vadinasi, daryti staigų manevrą. Ir tai gali sukelti eismo įvykį. Todėl gatve reiktų važiuoti kuo tiesesne linija, nedaryti staigių manevrų, ranka rodyti planuojamą posūkio kryptį ir taip, kad automobilių vairuotojai galėtų prognozuoti, kaip dviratininkas elgsis.
Jis primena, kad KET yra rekomendacija automobilių vairuotojams apvažiuoti dviratininką bent 1,5 m atstumu, tačiau ne visi vairuotojai to laikosi. Todėl dviratininkai patys turi rūpintis savo saugumu.
„Dviratininkai turi įsisąmoninti, kad didelių automobilių – autobusų, vilkikų vairuotojai apie 2 metrus nuo savo transporto priemonės nieko nemato. Todėl jei dviratininkai stovėdami prie šviesoforo nutaria užsiimti patogesnę vietą ir užlenda prieš autobusą, vilkiką, arba visai šalia jų, beveik neabejotina, kad tos transporto priemonės vairuotojas to manevro nepastebės ir pajudėjęs iš vietos gali kliudyti dviratininką. Tai aktualu tiek vaikams, tiek suaugusiems“, – sako pašnekovas.
Ir pataria, kad tiek važiuojant, tiek sustojus reiktų laikytis bent dviejų at trijų metrų atstumu nuo autobusų, vilkikų ir panašių transporto priemonių.
Užmiestyje – irgi galioja taisyklės
Neretai vaikai, paaugliai, kurie gana drausmingai važinėja miestų gatvėmis, dviračių takais, atsipalaiduoja užmiesčio keliuose ir ten ima lenktyniauti, manevruoti važiuodami viduriu kelio.
„KET tiek mieste, tiek užmiestyje vienodos ir jų laikytis privalu. Nesvarbu, ar užmiestis, ar mažiau judri miesto gatvė. Visi keliai, gatvės yra eismui skirtos vietos – ne pramogoms, lenktynėms ar žaidimams. Todėl kelyje tikslas vienas – nuvažiuoti iš taško A į tašką B, o ne žaisti, varžytis. Tam skirti parkai, gyvenamosios zonos“, – sako E.Kriščiūnas.
Todėl labai svarbu skirti kada ir kur dviratis yra laisvalaikio, o kada ir kur – transporto priemonė.
Draudžiama kirsti važiuojamąją dalį pėsčiųjų perėjose – reiktų nulipti nuo dviračio ir ją pereiti.
Pašnekovas perspėja vairuotojus, kad tikėtis drausmingo vaikų elgesio naivu. Ir ne tik kelyje, bet ir visur gyvenime: „Tai žmonės, kurie dar auga, bręsta ir mokosi. Visi, kurie juos mato, turi tikėtis paties netikėčiausio elgesio.“
Tačiau kelyje labai svarbu būti matomu. Todėl KET numato, kad važiuojant dieną dviratininkams privaloma pasirinkti – arba ryški liemenė, arba įjungtos dviračio šviesos. Važiuojant tamsiu paros metu privalo degti tiek priekiniai, tiek galiniai dviračio žibintai. Todėl pradedant sezoną būtina patikrinti, ar jie veikia.
Svarbu žinoti, kad KET nurodoma, kad dviratininkams iki 18 metų privalu dėvėti šalmą, o vyresniems – rekomenduojama, taip pat per perėjas važiuoti yra draudžiama važiuoti visiems – kertant gatvę dviratį reikia varytis.
Važiuojant šaligatviu – kiti pavojai
Dviratininkai dažnai renkasi važiuoti jų akimis, saugesnius maršrutus ir važiuoja šaligatviais. Ypač, jei keliauja su vaikais.
E.Kriščiūnas sako, kad važiuoti šaligatviu nėra draudžiama, tačiau tai nėra labai patogu – šaligatvis skirtas pėstiesiems: „Reikia suprasti, kad tai pirmiausia yra jų, o ne dviratininkų erdvė, todėl pėsčiąjį reikia apvažiuoti saugiu atstumu. Jei dviratininkas partrenks šaligatviu einantį pėsčiąjį – kaltas bus jis.“
Taigi, važiuoti šaligatviu galima, tačiau šiuo atveju jau reikia ne pačiam saugotis, bet saugoti kitą. Pro pat pėsčiąjį leidžiama važiuoti greičiu, kuris yra artimas pėsčiojo judėjimo greičiui (3–7 km/h), paliekant tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus
KET taisyklėse yra dar viena svarbi nuostata – dviratininkai turi suprasti, kad pėsčiųjų perėjos skirtos pėstiesiems, todėl draudžiama kirsti važiuojamąją dalį pėsčiųjų perėjose – reiktų nulipti nuo dviračio ir ją pereiti.
Vaikas pasirengęs važiuoti važiuojamąja vienas, jeigu:
- Moka KET ir jų laikosi
- Turi techniškai tvarkingą dviratį
- Turi bent kelerių metų patirtį važinėti gatve kartu su tėvais
- Geba sutelkti dėmesį
- Moka saugiai elgtis kelyje
- Yra ne jaunesnis nei 14 metų arba sulaukusiems 12 metų ir išklausiusiems LR Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos nustatytą mokymo kursą ir turintiems mokyklos išduotą pažymėjimą
Skiltis Saugukelyje.lt rengiama kartu su Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos